[vc_row][vc_column width=”1/1″]2017 m. balandžio 8 d. Šiaulių universiteto bibliotekoje vyko LEU doc. dr. Deimanto Karvelio paskaita-seminaras jaunimui „Tiesiog Reformacija“, subūręs jaunuolius ne tik iš Šiaulių – į jį atvyko svečių iš Šiaulių krašto miestelių ir net Alytaus. Jau ne vieną dešimtmetį pedagoginio darbo patirties turintis lektorius drauge su jauna auditorija kėlė klausimus (ir mėgino į juos atsakyti): „Kas per „keiksmažodis“ toji Reformacija?“, „Kas iš tiesų įvyko Europoje prieš 500 metų ir ko galime iš to pasimokyti?“. Pirmoji seminaro dalis buvo skirta Europos Reformacijai, o antroje buvo nagrinėjama, kaip Reformacija palietė Lietuvą, daugiausia dėmesio skiriant Lietuvos Reformacijos „ramsčiams“ – Abraomui Kulviečiui ir didikams Radviloms.
Ar seminare išsakytos mintys pasiekė jaunų žmonių protus ir sielas? Geriausia į tai gali atsakyti patys jo dalyviai.
Danielė: Seminare apie Reformaciją sužinojau labai daug svarbios ir įdomios informacijos apie protestantizmo atsiradimą Lietuvoje ir Europoje. Informaciją iliustravo labai aiškūs, tikrai įdomūs, suprantami pavyzdžiai, tad, manau, kiekvienas – tiek jaunas, tiek senas – galėjo lengvai suprasti.
Taip pat buvau labai stipriai sužavėta vokiečio Martyno Liuterio ir mūsų tautiečio Abraomo Kulviečio ryžto nepasiduoti papirkinėjimams, finansiškai galingiems sandoriams, aukštoms pereigoms. Jiems visiškai nerūpėjo materialūs dalykai – tai, žinoma, nustebino. Jiems svarbiausia buvo suvokti Dievo tiesą, skleisti bei brandinti protestantizmą. Koks svarbus jiems buvo tikėjimas ir Dievo šviesa tautoje! Jie nusprendė išmokti ir išmoko kalbas, kuriomis parašytas Šventasis Raštas, o vėliau darė viską, kad Šventasis Raštas taptų prieinamas kiekvienam žmogui.
Jaučiuosi geriau suvokusi Reformacijos reikšmę, jos pasekmes, išlikusias iki mūsų dienų – juk būtent Reformacija padėjo atsirasti raštui, vystytis kultūrai, švietimui. Tai, ką iki šiol buvau skaičiusi istorijos vadovėliuose, man buvo svetima, nesuvokiama, nesuprantama. O tai, ką išgirdau šio seminaro metu, pakeitė mano požiūrį į Lietuvą, mano Lietuvą, sužadino pasididžiavimą savo tauta ir jos istorija. Esu labai dėkinga organizatoriams. O Jūs, dr. Deimantai Karveli, tik nenustokite kalbėti ir mokyti. Jūs esate mums pavyzdys.
Emilija: Seminaras apie Reformaciją buvo labai įdomus ir naudingas. Viskas labai aiškiai ir tiksliai paaiškinta, papasakota, kaip Reformacija reiškėsi Europoje, o paskui ir Lietuvoje. Anksčiau apie tai beveik nieko nežinojau, bet po šios paskaitos jau galėčiau ir pati šiek tiek apie ją papasakoti. Labai ačiū istorikui Deimantui Karveliui už suteiktą tikrai naudingą informaciją.
Laurynas: Man patiko viskas, nes man ir šiaip patinka istorija, aš ja domiuosi. Apie Martyną Liuterį sužinojau daug daugiau, nei moko mokykloje. Labai tikiuosi, kad ateityje bus ir daugiau tokių seminarų.
Kornelija: Šeštadienio renginys „Tiesiog Reformacija“ mane labai sužavėjo. Nors istorijos pamokos mokykloje man toli gražu ne visada įdomios, tačiau čia ko nors nesuprasti buvo tiesiog neįmanoma. Buvo malonu klausytis. Istorikas Deimantas Karvelis atskleidė labai įdomių faktų apie Reformacijos skleidėjus. Taip pat sužinojau ir tikruosius Reformacijos pagrindus. Dabar tikrai žinau, kas yra Reformacija ir kokia jos kaina, koks jos indėlis Europos, Lietuvos ir net viso pasaulio vystymuisi. Pasirodo, tose šalyse, kurios įsileido protestantizmą, geresnis gyvenimo lygis, mažesnė korupcija, tose šalyse gyvenantys žmonės jaučiasi laimingesni. Mes, lietuviai, norėtume pasinaudoti tų kitų šalių gerove, bet ar esame apsisprendę pirmiausia ieškoti Dievo karalystės, kad visa kita būtų pridėta? Labai džiaugiuosi paskyrusi savo laiką atvykti būtent į šią paskaitą ir tikrai galiu pasakyti, kad ilga kelionė į Šiaulius, t. y. 240 km į vieną pusę, atsipirko – įgijome neįkainojamų žinių.
Erikas ir Rasa: nors buvau girdėjęs žodį Reformacija, nebuvau susimąstęs, kas tai. Šio seminaro metu daug sužinojau ir esu nustebintas, koks reikšmingas žmonijos istorijoje buvo šis judėjimas. Skirtingose šalyse, skirtingu metu pakildavo po vieną ar kelias asmenybes – ir tai unikalu. Supratau, kad čia negalioja patarlė „Vienas mūšio lauke – ne karys, jis nieko negali.“ Supratau, kad „mūšio“ lauke kartais pakanka ir vieno ar kelių karių, svarbu, kad jie būtų pasišventę. Labai nustebino žodžiai apie Liuterį, kad „visa bėda buvo tai, kad Liuteriui nerūpėjo pinigai“, nes tuomet jo priešininkams būtų buvę kur kas lengviau su juo susitarti.
Panašių nuostatų laikėsi ir Reformacijos Lietuvoje skleidėjas – Abraomas Kulvietis. Šis seminaras skatina iš esmės persvarstyti savo vertybes, tikėjimo pamatą. Ką šiandien mums reiškia pinigai, siūlomi aukščiausi postai? Kiek nepasitenkinimo, liūdesio mums atneša net ir mažiausios kliūtys, nepatogumai, ką jau kalbėti apie baimę išsiskirti iš minios…
Negaliu pamiršti ir emigracijos temos. Abraomas Kulvietis buvo, galima sakyti, pirmasis emigrantas, bet jis paliko Lietuvą ne dėl pinigų stygiaus, ne ieškodamas geresnio ar lengvesnio gyvenimo, bet buvo priverstas bėgti iš savo mylimos Lietuvos dėl tikėjimo. Tačiau jis puoselėjo viltį kada nors vis tiek sugrįžti ir padaryti viską, ką tik gali dėl tos brangiausios Lietuvos. Nustebino ir tai, kad patirties užsienyje buvo siekiama tik tam, kad gautos žinios pasitarnautų Lietuvai. Beveik visi po studijų grįžę bajorų vaikai troško tas žinias įgyvendinti Lietuvoje, o ne skintis lengvesnį kelią svetur. Tai visiškai priešinga šių dienų nuostatoms.
Man ir dabar skaudu, kad dažnai mūsiškiai emigrantai Lietuvoje mato tik juodą spalvą. Bet juk būtent mes ir esame lietuviai – ne anglai, ne amerikiečiai, ne airiai, ne prancūzai… Mes esame mažos LIETUVOS lietuviai. O kad mumyse prabustų noras: „Vardan tos Lietuvos!..“
Dar svarbu paminėti, kad visi reformatoriai buvo mokslo žmonės. Tai viena ryškiausių ir išskirtiniausių jų savybių. Kam Abraomui Kulviečiui iš mažos Lietuvos reikėjo mokytis tiek kalbų – lotynų, hebrajų, graikų, kurios jau nebevartojamos, kurios negali padėti daugiau uždirbti. Jie mokėsi jų vien tam, kad galėtų studijuoti Bibliją originalo kalbomis. Kam tiek universitetų, tiek žinių, tiek valandų bibliotekose?.. Mums, jauniems žmonėms, svarbu suvokti, kad nepakanka tik sekmadieniais lankyti bažnyčią, retsykiais pavartyti Bibliją, sudalyvauti bažnyčios šventėse… Mums būtinas sąmoningai rinktis, mąstyti, kelti tikslus, susivokti, kas mes ir kam mes esame. Mums būtinos žinios, būtina sąmoningai skaityti Raštą, mokytis, nes mokslas yra iš Dievo.
Man seminaras labai patiko, bet ir kiek išgąsdino: ką šiandien mes veikiame, kaip gyvename, kaip renkamės, kaip toliau klostysis istorija?
Iš visos širdies ačiū JUMS, Deimantai ir visiems organizatoriams.
***
Susidomėjusiems siūlome peržiūrėti viso seminaro vaizdo įrašą:
I dalis
II dalis