Karalienės Elžbietos II krikščioniškas tikėjimas

2022 9 rugsėjo | Įdomu žinoti, Įvykiai

Karalienė Elžbieta II, nuotrauka iš JP.lt

Teisingai valdydamas karalius sustiprina kraštą, o kas ima kyšius, griauna jį. (Pat 20,26)

Vakar į amžinuosius Viešpaties namus išėjo viena oriausių, garbingiausių ir pareigingiausių mūsų šimtmečio asmenybių – karalienė Elžbieta II (1926-2022). Ji ištikimai, atsakingai tarnavo Britanijai ilgus metus. Tokią ją atsimena Jungtinės Karalystės žmonės ir pasaulio lyderiai, kurie ją pažinojo asmeniškai. Jos gedi artimieji, karališka šeima, tauta ir visas pasaulis.

Be to, kad ji buvo Anglijos istorijoje ilgiausiai valdžiusia Didžiosios Britanijos monarche (karaliavo daugiau nei 70 metų), mažai, kas pagalvoja, jog ji buvo ir Anglijos bažnyčios galva, atspindėjusi naują anglikonų tikėjimo erą. Tapdama bažnyčios vadove tuo metu, kai moterims nebuvo leista atlikti jokio vadovavimo tarnystės vaidmens parapijose, savimi įkūnijo moters nuolankaus vadovavimo simbolį. Savo vienoje iš kalėdinių kalbų, ji pasakė, kokio nuolankaus vadovo pavyzdžiu seka: Jėzus Kristus didžiąją savo gyvenimo dalį akivaizdžiai niekada toli nekeliavo. Daugelis Juo piktinosi ir atstūmė, nors Jis nepadarė nieko blogo. Ir vis dėlto milijardai žmonių dabar seka Jo mokymu ir randa Jame savo gyvenimo kelrodę. Esu vienas iš jų, nes Kristaus pavyzdys man padeda suprasti, kaip verta daryti mažus dalykus su didele meile.

Jos valdymo metu anglikonų bažnyčioje moterims buvo leista būti diakonėmis, vėliau kunigėmis ir galiausiai vyskupėmis. Neįmanoma išmatuoti tykių, bet tvirtų karalienės Elžbietos vadovavimo pastangų suteikti moterims didesnę ir įvairesnę tarnavimo laisvę bažnyčioje.

Taip pat ji bendravo ne tik su pasaulio politiniais lyderiais, bet ir skirtingų tikėjimų, konfesijų vadovais. Šiomis dienomis prisimenamas jos gilus, asmeninis tikėjimas, tvirti krikščioniški įsitikinimai, iš kurių ji sėmė stiprybės visiems savo ilgiems karaliavimo ir gyvenimo metams. Norisi prie jų prisiliesti.

Įsimintas Elžbietos II pirmasis pasisakymas, jos priesaikos žodžiai, pasakyti karališkos inauguracijos dieną (1952 m.), kai ji, būdama vos 25 metų, po savo tėvo mirties, anksti tapo karaliene, o taip pat ir Anglikonų bažnyčios galva:

Aš ištikimai tarnausiu Jums, koks trumpas ar ilgas mano gyvenimas bebūtų, o Jūs melskitės Dievui už mane prašydami išminties ir stiprybės man.  (Ištrauka iš karalienės kalbos, Euronews reportažo)

 Elžbietos II priesaikos žodžiai primena garsiąją karaliaus Saliamono maldą užrašytą Biblijoje. Jis meldėsi Dievui, prašydamas pagalbos, kai Viešpats pasirinko jį, jauniausią Dovydo sūnų, tapti Izraelio karaliumi. Saliamonas meldė: Duok man išminties ir pažinimo, kad galėčiau įeiti ir išeiti prieš šitą tautą. Kas galėtų teisti šią Tavo tautą, kuri yra didelė.

Dievas atsakė Saliamonui: „Kadangi tai buvo tavo širdyje ir tu neprašei turtų, garbės ar savo priešų gyvybės ir net ilgo amžiaus, bet prašei išminties ir pažinimo, kad galėtum teisti mano tautą, kurios karaliumi tave padariau, tai tau yra suteikta išmintis ir pažinimas. Ir Aš duosiu tau turtų bei garbės, kokių neturėjo joks karalius iki tavęs ir neturės po tavęs“. Saliamonas sugrįžo nuo Gibeono aukštumos, nuo Susitikimo palapinės į Jeruzalę ir karaliavo Izraelyje“. (2 Kar 1, 8-13)

Kaip matome, panašiai Dievas dovanojo ir karalienei Elžbietai II ne tik išminties, kurios nuolankiai ji prašė savo inauguracijos dieną, bet ir ilgus teisingo karaliavimo metus (tiesa, Saliamonas valdė 40 metų, o Elžbieta II – net daugiau nei 70 metų). Dievas stiprino Britanijos tautą karalienės romiu, tvariu, vertybiniu gyvenimu ir vadovavimu visais permainingais XX – XXI a. sandūros metais.

Gana neseniai Elžbietos II krikščioniškas tikėjimas pirmą kartą atvirai buvo parodytas karalienės gyvenimą inscenizuojančiame biografiniame seriale „Karūna“ („The Crown“, 2 sezone, Netflix). Robert Lacey’s, istorikas, konsultavęs serialo kūrėjus karališkos šeimos klausimais, kalbėjo apie karalienės gilų tikėjimą:

Žmonės nežino, kad beveik neabejotinai kiekvieną vakarą karalienė atsiklaupia prie savo lovos ir meldžiasi, nes taip elgėsi jos mama, žinome, jos močiutė prieš ją, ir taip ji buvo auklėjama. (Ištrauka iš  https://www.townandcountrymag.com/queen-elizabeth-billy-graham-friendship/)

Karalienė Elžbieta II su evangelistu Billiu Grahamu, nuotrauka iš Billy Graham Library

Taip pat seriale parodomas tikras gyvenimo faktas, kaip karalienė susipažino su garsiausiu mūsų dienų JAV evangelistu Billy Grahamu (1955 metais) ir jie tapo nuoširdžiais tikėjimo draugais, diskutavusiais tikėjimo klausimais.

Kaip pastebi istorikas Lacley, karalienė per radiją išgirdo Billy Grahamą pamokslaujant pirmojo Kruzeido metu Anglijoje ir pakvietė jį ateiti bei pamokslauti karališkoje privačioje Vindzoro koplyčioje, paskui pakvietė papietauti. Pamokslo metu, akimirkai, ji galėjo pasijusti paprastu žmogumi, kuriam kalba Dievas, ir trumpam pamiršti „karūnos“ naštą. Vėliau, kai tik evangelistas atvykdavo į Angliją, karalienė kviesdavo jį pamokslauti į Vindzorą ir Sandringhamą, o kai ji atvykdavo į JAV – karalienė vykdavo į Ameriką dažniau, nei žmonės įsivaizduoja, privačiu vizitu, kad pamatytų lenktyninius žirgus Kentukyje – dažnai apsilankydavo pas Billy Grahamą. Nors konfesijos skirtingos, jie abu turėjo tą patį gyvą krikščionių tikėjimą, kurį nuoširdžiai puoselėjo.

Iš kairės į dešinę, karalienė Elžbieta II, evangelistas Billis Grahamas, jo žmona Rutha Graham, princas Philipas, karalienė Motina, Sandringhamo rektorius, kun. Gerris Murphy, nuotrauka iš Press Association / Ron Bell

Vėliau Billy Grahamas savo atsiminimų knygoje „Toks, koks esu“ (Just as I Am) prisiminė karalienės nuoširdumą:

Niekas Didžiojoje Britanijoje nebuvo toks nuoširdus mūsų atžvilgiu kaip Jos Didenybė karalienė Elžbieta II. Beveik kiekviena proga, kai susitikdavome su ja, būdavo šilta, neformali aplinka, pavyzdžiui, prie pietų ar vakarienės metu, visai nesvarbu, ar ji būtų viena, ar su keliais šeimos nariais, ar kitais artimais draugais.

Man visada atrodė, kad ji labai domėjosi Biblija ir jos žinia. Vieną sekmadienį pamokslavau Vindzore, per pietus sėdėjau šalia karalienės. Pasakiau jai, kad iki paskutinės minutės esu neapsisprendęs, ką pasirinkti pamokslauti, ar apie luošo žmogaus išgydymą iš Jono 5 skyriaus. Jos akys suspindėjo ir prisipildė entuziazmo. “Kaip norėčiau, kad apie tai kalbėtumėte!” – sušuko ji. „Tai mano mėgstamiausia istorija“.

Ji neabejotinai yra viena geriausiai pasaulio reikalais informuotų žmonių, su kuriais man teko susitikti. Dalis tų žinių gaunama iš kas savaitę vykstančių išsamių ministro pirmininko instruktažų, bet man visada atrodė, kad ji yra labai protinga ir gerai išmananti  įvairias problemas, ne tik politiką. (Daugiau prisiminimų https://billygraham.org/story/billy-graham-and-the-queen/)

Karalienė, paveldėjusi tykų ir tvirtą tikėjimą iš savo karališkos moterų linijos, motinos ir močiutės, toliau gyvai puoselėjo krikščioniškas vertybes ir diskretiškai palaikė tikėjimo sklaidą. Krikščioniškos vertybės, širdies tikėjimas vedė Elžbietą II per visas jos atsakingo, pareigingo gyvenimo ir tarnavimo Didžiajai Britanijai dienas.

Karalienė Elžbieta II po savęs visiems palieka didelį savo gyvenimo paveldą – nepajudinamą žmogiško orumo pavyzdį, nuolankų ir romų karališko tarnavimo modelį, vidinio tikėjimo tvirtumo simbolį, meilę tiesai – turtingą vertybinį kelią. Jos moralinės paramos sulaukėme ir mes, lietuviai, vizito į Lietuvą metu (2006, spalio 16 d.), mums einant demokratijos ir laisvės keliu.

Pastorė Anželika Krikštaponienė