Adventas (III – oji savaitė) – Viltis niekada neapvilia (Video)

Nenumaldomai artėjame prie Kalėdų, širdys tam ruošiasi. III – oji Advento savaitė nukreipia mūsų žvilgsnį į viltį. Kai manęs paklausia, ką aš patiriu, kai tikiu? Atsakau, – Aš patiriu viltį! Man atsiveria šviesus dangaus langas, o viltis kaip inkaras prasiveržia anapus. Viltis – tai nelyg širdies inkaras į dangų ir grįžtamasis šviesos spindulys iš amžinybės. Kristus gimė, kaip viltis visai žmonijai. Šiuo vilties spinduliu buvo apšviestas ne tik Izraelis, bet visa žemė. Dievas yra tautų Dievas. Nebesame palikti vieniši, bet per Kristų, artimi Dievui.

Kiekvieną kalėdinį sezoną Lietuvos televizijos rodo komišką filmą „Vienas namuose“… Mėgstame su šeima jį pažiūrėti ir pasijuokti. Iš kitos pusės, mane nuolat aplanko dvasinė mintis, kad žmogus, radęs ramybę ir viltį Dieve, niekada neliks vienas savo gyvenime, savo „namuose“…

Tuo metu jūs buvote be Kristaus, atskirti nuo Izraelio bendruomenės, svetimi pažado sandoroms, be vilties ir be Dievo pasaulyje. Bet dabar Kristuje Jėzuje jūs, kadaise buvusieji toli, per Kristaus kraują tapote artimi. (Ef 2,12,13)

Per tikėjimą įgyjame ir Dievą, ir viltį, ir pažadus, ir dvasinę bendruomenę, kuri yra Dievo šeima. O viltis žvelgia į ateitį. Kokia mano ateitis, koks mano rytojus, koks mano artimųjų rytojus?, – dažnai keliame tokius klausimus. Apaštalui Pauliui viltis siejosi su Dievu. Nėra Dievo, nėra vilties, nėra vilties, nėra ateities, ji nežinoma, nenuspėjama, nelaukiama. Tuo tarpu su Juo yra visa…

Šią savaitę galime savo sieloms skelbti tikėjimą ir viltį Dieve, kuri atėjo su Kristumi, kai Jis gimė Beliejuje, ir kuris dar ateis. Juk Jis krikščioniškoje tradicijoje yra ir mūsų prisikėlimo viltis.

Vienas XVI a. pastorius pastebėjo, kad geriausias pamokslas – tai pamokslas savo sielai, kai sau skelbiame tikėjimą ir viltį, ir numaldome sielos audras. „Nurimk, mano siela, ir pasitikėk Dievu, savo Gelbėtoju. Siela, vilkis Dievu! Šlovink, mano siela, Viešpatį…“ Atėjęs Kristus tapo mūsų viltimi priartėti prie Dievo ir patirti atleidimą, išgydymą, gyvenimo atstatymą, amžinybės dvelksmą. Atverkime vilties langus savo sielai šią savaitę!

Malda iš anglikonų adventinių maldų:

Savo laiku, Visagali Dieve,
Tu ateisi šlovėje
Ir Savo laiku
Surinksi derlių.
Nuo vieno žemės krašto iki kito
Primink mums visada
Per gerovės ir apstumo laikus
Ir bado laikais
Kad visų dalykų centras
Yra Dievo meilė ir gailestingumas
Amen