Sunkūs nesenos istorijos puslapiai

Daugiau nei prieš 100 metų, 1917 m. gruodžio 17 d., bolševikų valdžia konfiskavo visą Rusijos stačiatikių bažnyčios turtą ir panaikina religijos mokymą mokyklose. Rusijoje turėjo būti visiškai užgesinta stačiatikių bažnyčia, kaip pagrindinė kliūtis, kad įsigalėtų bedieviška Sovietų Sąjungos santvarka.

1917 m. bolševikų revoliucija Rusijoje atvedė į valdžią žmones, kurie persekiojo visas krikščionybės formas Sovietų Sąjungoje. Komunizmo ideologija labiausiai nekentė tikėjimo ir bažnyčių, nes pati pretendavo tapti religijos pakaitalu su savo ideologinėmis doktrinomis, savo “dievais, tarnais ir pranašais”. Leninas, kuris po ankstyvos mirties, buvo mumifikuotas ir pašarvotas, turėjo tapti komunizmo “nemirtingumo” simboliu. Kadaise Leninas, pasėjęs tikėjimo nepakantumo sėklą, Dievo idėją pavadino „neapsakoma niekšybe ir opiumu tautai“.

Tad revoliucionieriai iš karto pradėjo dirbti tamsius darbus – kilo vienas kruviniausių tikinčiųjų persekiojimas krikščionijos istorijoje. Tuoj po revoliucijos, komunizmo sėbrai pirmiausiai atsisuko prieš savo tautos žmones ir stačiatikių bažnyčią. Daugiau nei 12 000 dvasininkų buvo tiesiog nužudyti, sumušti, pakarti ar paskandinti. 1930 m. slaptoje policijos ataskaitoje buvo nurodyta, kad lageriuose žuvo daugiau nei 42 000 stačiatikių dvasininkų.

Pranešama, kad per du bolševizmo dešimtmečius šalyje buvo nukankinta apie 50 000 kunigų.

Istorija įrodo, kad tikėjimo negalima išrauti net žiauriu kruvinuoju teroru.

Paruošė pastorė Anželika