Bažnyčios šlovinimo tarnystė, 1994-1997 metais

2021 19 kovo | Bažnyčios 30-metis, Fotoreportažai, Įvykiai

30-TIES METŲ KELIONĖ. BAŽNYČIOS INTENSYVAUS AUGIMO IR PLĖTROS LAIKOTARPIS, DRAUGYSTĖS RYŠIAI
1994 / 1997 METAI 😇💛💚🧡

BAŽNYČIOS ŠLOVINIMO TARNYSTĖ, 1994-1997 metais
(Nuotraukos Gintauto Tumulio ir Linos Straigytės) 📷🎞🧡
***
Plėtėsi šlovinimo tarnystė (vad. Rūta Tumulienė). Tuo metu bažnyčios chore giedojo 27 giedotojai (vad. Jovita Bražukienė), buvo atskira instrumentalistų grupė ir solistai.
Be to, bažnyčioje aktyviai plėtojosi muzikinė kūryba – gimė daug naujų, autentiškų to laikmečio krikščioniškų giesmių. Bažnyčios šlovinimo grupės nariai Jurgita Budinienė, Svajūnas Cibulskij, Ingrida Ručinskienė buvo ypač kūrybingi. Sukūrė daug autorinių giesmių, kurias giedojome ne tik Šiauliuose, bet jas pamėgo ir kitos Lietuvos bažnyčios. 1996 m. Šiaulių bažnyčia išleido savo pirmąją autorinių giesmių audio kasetę – „Naują giesmę giedu Tau“, kuri buvo dviejų autorių, Svajūno Cibulskij ir Ingridos Ručinskienės, giesmių rinkinys. Giesmes aranžavo kompozitorius Gediminas Dapkevičius. Ričardas Juozelėnas talkino balsu bei būgnais. Šiuolaikinės giesmės greitai išpopuliarėjo. Žinoma, tai buvo visiškai nauja patirtis tiek giesmių autoriams, tiek bažnyčios leidyklai. Autoriai atliko ir įrašė savo giesmes praleisdami daug laiko profesionalioje muzikinėje studijoje, o Šiaulių bažnyčios leidykla ėmėsi naujo iššūkio – leisti muzikines giesmių autorių garso kasetes. Vėliau išleido ne vieną autorinių giesmių kasetę.
***

Su Kauno bažnyčios pastoriumi Stasiu Eidėjumi susipažinome Druskininkuose krikščionių sąskrydyje 1992 metais, kai pastorius Giedrius jį pristatė bažnyčioms. Stasys buvo labai darbštus, veržlus, inovatyvus pastorius ir tikslinga, progresyvi asmenybė. Jam vadovaujant Kauno bažnyčiai, iškilo įvairios tarnystės – leidybinė tarnystė, šlovinimas, krikščioniškas knygynas Kauno centre – bažnyčia skleidėsi. Jo iniciatyva Kauno tikintieji nuo 1993 m. rengdavo šlovinimo seminarus, į kuriuos važiuodavo visų bažnyčių šlovintojai. Šlovinimą vesdavo didesnių bažnyčių šlovinimo grupės, rytais seminaruose kalbėdavo šlovinimo grupių vadovai: Gintautas Abarius, Rūta Tumulienė ir k.t., o po jų apie šlovinimą pamokslaudavo bažnyčių pastoriai. Mūsų šlovintojams ir man ne kartą teko sudalyvauti šioje nuostabioje, spalvingoje Dievo garbinimo šventėje, kur skambėjo maldos, giesmės, sukosi margaspalviai tikinčiųjų šokių rateliai. Kauno šokių grupė atlikdavo sakralinius šokius arba choreografinius spektaklius (pastatymai choreografės Juditos Zdanavičiūtės, muzika Laimios Sabaliauskaitės). Įspūdingiausi savo mastu buvo tie seminarai, kuriuos Kauno bažnyčia surengė Kauno halėje (1993 m. – 1996 m. ). Kadangi visuomenėje mus neformaliai vadindavo „giedančiomis bažnyčiomis“, šlovinimo seminaras labai tiko visiems tikintiesiems, o ypač drąsindavo bažnyčių šlovinimo grupes ir lyderius. Šlovinimo vadovai ir grupės susidraugavo, o vėliau ne kartą drauge šlovindavo „Gyvosios Evangelijos“ konferencijoje, kituose seminaruose, evangelizacijose.

(Ištrauka iš pastorės Anželikos apybraižos, https://ibaznycia.lt/baznycios-intensyvaus-augimo-ir-pletros-laikotarpis-draugystes-rysiai-1994-1997-m-iii/)