Dvasinė refleksija. Kaip medis prie vandens pasodintas

Jis bus kaip medis, prie upelio pasodintas, kuris, metui atėjus, duoda derlių ir jo lapai nevysta; ką jis bedarytų, jam sekasi. (Ps 1, 3)

Psalmistas – tikras Rytų agrarinės kultūros vaikas, lygina žmogaus gyvenimą su medžiu pasodintu prie upelio, tekančių vandens srovių. Biblijos žmonės gyveno arti žemės ir įvairūs žemdirbystės procesai sudarė didelę dalį jų poetinių vaizdinių. Todėl Rašte daug metaforų susijusių su augalais, sėklomis, sėja ir vaisiais. Be to Rytų klimato derlingumas nulemtas vandens srovių. Be jų medžiai negali žaliuoti ir būti vaisingais. Antai, Psalmėje 52, 8 Dievo žmogus lyginamas su ilgaamžiu žaliuojančiu alyvmedžiu, kuris pasodintas Dievo namuose prie Jo gailestingumo srovių. O Psalmėje 92, 12-14 teisusis palyginamas su plačialape palme, stipriuoju kedru, kurie auga ir žydi Dievo kiemuose, ilgai išlieka vaisingais, sultingi, net gilioje senatvėje.

Pirmoje gi Psalmyno psalmėje žmogus, kuris džiaugiasi Dievo žodžiu, studijuoja Rašto išmintį ir gyvena pagal ja, anot psalmisto, panašus į nuolat žaliuojantį medį prie upelio, kuris metui atėjus duoda savo derlių. Neišsenkanti vandens srovė yra ne kas kita, o Šventojo Rašto žinia, tiesa, išmintis. Čia pat matomas ir kontrastas. Šios psalmės 4 eilutėje yra priešingas vaizdinys – žmonės, kurie atmeta dorumą ir ignoruoja Dievo tiesą yra nelyg sausi pelai, negyvi kviečių lukštai, kuriuos toli nupučia vėjas derliaus nuėmimo metu. Nėra išliekančios vertės. Jų siekiai ir darbai nei sėklai, nei maistui netinka.

Tuo tarpu žaliuojančio medžio metafora atskleidžia dvasinio gyvenimo vertę. Atkreipkime dėmesį, kad prie dvasinių srovių medis visada žaliuoja, o savo vaisių duoda derliaus sezono metu. Tai priminimas, kad vaisingumas nėra visada akivaizdus. Tam tikrais mėnesiais laukai ruduoja, medžiai tušti ir bevaisiai išlieka ramybės būsenoje. Lietuvoje rudenį medžiai numeta lapus ir net puse metų atrodo mirę. Žinoma, taip nėra. Jie viduje ruošiami kitam derlingumo sezonui.

Jei kažkuriuo etapu savo gyvenime nematome akivaizdaus augimo, kūrybingumo ar vaisingumo, būkime kantrūs, bręskime dvasia – vaisius užaugs tinkamu metu – tobulu Dievo laiku. Tuomet, atrodo, ką bedarytume, sekasi. Tai derliaus laikas! Džiaukimės!

Klausimai apmąstymui

Ar aš matau dvasinio augimo požymius ir vaisingumą savo gyvenime dabar? Kas tai? Kokioje srityje?

Kokie skaitinio žodžiai ar vaizdiniai šiandien man yra aktualiausi? Kas mane skatina ištverti?

Malda

Viešpatie, leisk man taikiai priimti savo gyvenimo laikotarpį tokį, koks jis yra. Prašau, veski mane per gyvenimo sezonus, padėki juos atpažinti, būti kantriu / ia. Leiski pažinti Raštą ir įsitvirtinti Tavo tiesoje, Dvasioje, kad metui atėjus būčiau vaisingas / a dvasia, kūryba, dorybėmis, darbais ir meile. Amen.

[manual_related_posts]