Harvardo universiteto pradžia

Rugsėjo 8 d. žinoma, kaip pasaulinio garso Havardo universiteto įkūrimo diena.

1630 m. iš Anglijos į Naująją Angliją (JAV) emigravo 17 000 puritonų dėl tikėjimo persekiojimo savo šalyje. Po šešerių metų, 1636 m. rugsėjo 8 d., puritonai įsteigė pirmąją Amerikos aukštojo mokslo įstaigą Masačusetso Kembridže – Harvardo kolegiją. Harvardas buvo įkurtas mokyti ir ruošti dvasininkus tikinčiųjų bendrijai – „dykumos bažnyčiai“, kaip ją charakterizuojant vadino, prisiglaudusieji emigracijoje.

Praėjus dvejiems metams po įkūrimo, kolegija buvo pavadinta anglų protestantų dvasininko Džono Harvardo vardu, taip pat emigravusio į Ameriką ir rėmusio kolegijos įkūrimą. Netrukus, prieš savo mirtį, Dž. Harvardas testamentu paliko savo biblioteką (400 knygų tomų) besikuriančiai kolegijai.

Tokia buvo krikščioniškoji pradžia ir ištaka ilgos Havardo universiteto istorijos.

Pirmoje nuotraukoje – senasis kolegijos pastatas (1638-1670), antroje nuotr. – bronzinė Dž. Havardo statula (sukurta 1884), kuri vaizduoja Havardą mąsliai žvelgiantį į ateitį. Ji stovi universiteto kieme iki mūsų dienų.

Paruošė pastorė Anželika