Jean’as Astruc’as – teologas ir medicinos profesorius

2021 19 kovo | Įdomu žinoti

1684 m. kovo 19 d., gimė rašytojas, teologas, medicinos profesorius Jean’as Astruc’as (1684-1766), Prancūzijoje. Jis parašė ne tik pirmuosius mokslinius traktatus apie venerines ligas, bet tapo ir šiuolaikinio kritinio Biblijos teksto analizės metodo pradininkas. Šiandien šis metodas plačiai naudojamas Šventojo Rašto tyrinėtojų ir biblistų.

1753 m. Jean’as Astruc’as paskelbė anoniminį traktatą, kuriame buvo rašoma, kad Mozė, rašydamas Penkiaknygę, naudojosi dviem ankstesniais dokumentais – vadinamais „Jahvės“ ir „Elohimo“, aiškiai turinčius Dievo vardus, kurie buvo naudojami kiekviename iš jų. Ši teorija amžininkų buvo pajuokta ir neigiama, o vėliau išplėtota vokiečių protestantų Apšvietos teologo Johan’o Gottfried’o Eichhorn’o (1752-1827). Pastarasis parašė „Įvadą į Senąjį Testamentą“, kuris atnešė naują Senojo Testamento Penkiaknygės tekstų supratimą į teologiją. Einchhorn’as, tęsdamas J. Astruc’o Penkiaknygės tekstų kilmės teorijos tyrimus, pripažino esamą raštų kilmės problemą bei pradėjo savo laikmetyje daugelį svarbiausių diskusijų apie teksto kilmę. „Didžiausia mano bėda, – sakė Einchhorn’as – turėjau dirbti iki šiol nedirbtą lauką – atlikti Senojo Testamento vidinio pobūdžio tyrimą, pasitelkiant kritinį metodą (būdingą humanistų mokslininkams)“. Tyrimai leido padaryti Apšvietos teologui išvadą, kad „dauguma hebrajų raštų perėjo per kelias rankas“.

Šiandien kelių šaltinių „Jehvistinio“ ir „Elohistinio“ teorija tyrinėjant Penkiaknygės tekstą plačiai naudojama biblistikoje. Ji vadinamas bibliniu kriticizmu.

Šie plačios erudicijos mokslininkai humanistai puikiai įrodo, kad teologija ir moksliniai metodai neabejotinai gali sugyventi bei išvengti mokslo ir tikėjimo dichotomijos.

Paruošė pastorė Anželika