[vc_row][vc_column width=“1/1″]Birželio 17-18 dienomis Tiesos Žodžio bažnyčios jaunimas iš Šiaulių ir Radviliškio susibūrė dvasinės atgaivos savaitgaliui. Kadangi buvo prognozuojama stipri audra, mes, šiauliečiai, gamtoje nieko neplanavome ir nusprendėme turiningai praleisti laiką Radviliškio bažnyčios patalpose.

Atvykome penktadienio vakarą. Kas susipažino su vietiniu jaunimu, kas susitiko su senais draugais ar pažįstamais, o keletas merginų po susipažinimo nieko nelaukdamos ėmėsi ruošti vakarienę. Po vakarienės Jonas ir Skaistė pasitarnavo vesdami šlovinimą. Giesmės skambėjusios tą vakarą buvo atgaiva ir kūnui, ir sielai. Jaunimas kėlė savo širdis ir balsus į Viešpatį dėkodami Jam ir melsdami palaiminto laiko kartu. Po šlovinimo giesmėmis pasiruošėme užkandžius ir patogiai susėdome ant sofų žiūrėti filmo Mažylis (angl. Little Boy). Filmas vienus prajuokino, kitus sugraudino, bet visi buvome paliesti ir sužavėti mažojo berniuko tikėjimo, kuris gali „kalnus kilnoti“. Mums visiems buvo priminta gerai žinoma Rašto vieta: (…) Iš tiesų sakau jums: jei turėtumėte tikėjimą, kaip garstyčios grūdelį, jūs tartumėte šitam kalnui: ‘Persikelk iš čia į tenai’, ir jis persikeltų. Jums nebūtų nieko negalimo (Mt 17:20). Filme atsispindėjo krikščioniškos tiesos: aprengti nuogą, pavalgydinti alkaną, aplankyti ligonį ir kalinį, priglausti benamį; taip pat buvo pabrėžtos tokios vertybės kaip atleidimas, draugystė ir šeima.

Kitą rytą jaunimas buvo labai mieguisti… (Juk naktis svetur skirta ne miegui, o pašnekesiams su draugais. 🙂 ) Bepusryčiaujant atvyko mūsų svečias Jeremy Randall, kuris dirba su jaunimo organizacija Youth with a Mission (YWAM). Susipažinę su juo klausėmės jo paruoštos temos „Tiesa mūsų žinojime, kalbėjime ir girdėjime“. Australas kalbėjo, kaip svarbu turėti teisingą Dievo paveikslą ir teisingai suprasti, kokie Jo akyse esame mes ir mus supantys žmonės. Jeremy pravedė su tema susijusį užsiėmimą, o po sočių pietų, ir žaidimus. Popietė buvo šiek tiek laisvesnė, tad jaunimas turėjo laiko ir padiskutuoti vienas su kitu, ir pasivaikščioti po miestą, ir pabendrauti su svečiu. Pavalgę vakarienę ir susitvarkę padėkojome pastoriui Nerijui už svetingumą ir pajudėjome traukinių stoties link.

Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas: mes vadinamės Dievo vaikai ir esame! Pasaulis nepažįsta mūsų, nes ir jo nepažino (1 Jn 3:1). Jaunimas dalyvavęs šiame savaitgalyje iš tiesų yra mylimi Viešpaties vaikai ir skleidžia Jo meilę aplinkiniams. Ši karta yra šviesa ir druska pasauliui, kuria būti Kristus skatina mus visus.

Iveta Ilevičiūtė[/vc_column][/vc_row]