[vc_row][vc_column width=”1/1″]Per šias Kalėdas, gruodžio 25 d., bažnyčia virto dvasiniu Betliejumi. Ne tik dėl to, kad ryte tikintieji rinkosi į Kalėdų pamaldas garbinti gimusiojo ir gyvojo Viešpaties Kristaus, bet ir todėl, jog po pamaldų rengėme šventę – Betliejus – duonos namai.

Tokia šventė jau tapo gražia tradicija mūsų bažnyčioje. Šiais metais ji buvo skirta senjorams, vienišiems, iš įkalinimo namų grįžusiems, daugiavaikiams ir, ypač šiais metais patyrusiems sunkias kritines patirtis, žmonėms.

Tos šventės metu visi patyrėme Duonos stebuklą. Prieš dvi savaites į bažnyčios raštinę paskambino ūkininkas iš Pasvalio raj. ir pasakė, jog nori bažnyčiai šiais metais paaukoti 1 t miltų. Jis džiaugėsi, jog 2015 metai buvo jam derlingi ir norėdamas pagarbinti Dievą, nusprendė aukštos kokybės grūdus sumalti ir miltus skirti bažnyčiai. Išgirdę tokią netikėtą žinią kiek sutrikome, mąstėme, ką bažnyčia galėtų nuveikti su jais? Bažnyčios tarnautojai, susitikę darbuotojų pasitarime, ėmė svarstyti apie įvairias galimybes ir gimė įstabi mintis miltus panaudoti iškepant šventines bandeles mūsų remiamiems žmonėms ir šeimoms. Sudarėme sutartį su vietinę kepykla, kuri sutiko iš aukščiausios rūšies miltų iškepti skanias, įvairiais įdarais įdarytas, šventines bandeles ir daugiau nei 40 pakuočių sudėlioti į dėžutes visiems šventės dalyviams. Likusius 170 kg pirmos rūšies miltų paskyrėme jaunimo ir moterų krizių centrui Šiauliuose bei Namų sodybai, kurioje gyvena didelė socialiai remtinų žmonių grupė – „šeima“ Kelmės rajone.

Tokiu būdu per šias Kalėdas bažnyčios tarnautojų komanda nuėjo visą duonos kelią – nuo grūdo iki kepinio, kurį įteikėme į žmonių rankas šiandien, gruodžio 25 d. Renginį nusprendėme pavadinti Betliejumi, kuris išvertus reiškia duonos namai. Šiame mažame Judėjos miestelyje prieš du tūkstančius metų gimė mūsų Gelbėtojas Jėzus, kuris ir yra gyvoji duona. Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgo šitos duonos – gyvens per amžius. Duona, kurią Aš duosiu, yra mano kūnas, kurį Aš atiduosiu už pasaulio gyvybę, – kalbėjo Jėzus (Jn 6, 51).

[image width=”350″ src=”https://ibaznycia.lt/wp-content/uploads/2015/12/kaledos-ib-2.jpg” alt=”Kalėdinė šventė” style=”style-4″ position=”left” lightbox=”1″]Renginy minėjau, jog duona yra labai reikšmingas simbolis Šv. Rašte. Ji simbolizuoja mūsų gyvenimo pagrindą. Ji – gyvybės šaltinis. Tokia yra ne tik žemiškoji duona, bet ir dangiškoji. Dangiškąją duoną valgė izraelitai, Dievo ranka išvesti iš Egipto, keliaudami keturiasdešimt metų per dykumą. Tai buvo mana, kurią kasdieną jie rinko dykumoje. Iš dangaus Jis pabėrė maną – maistą jiems valgyti. Žmonės valgė angelų duoną; turėjo pakankamai maisto (Ps 78, 24-25).Toji dykumos duona tapo Kristaus provaizdžiu, gimusiu Betliejuje. Jis yra mūsų dvasinė duona.

Sveikindama šventės dalyvius linkėjau, kad Naujieji metai per Kristų visiems būtų nauju atspirties tašku gyvenime.

Meldėmės Dievui, jog ateinančiais metais nestokotume nei medžiaginio, nei dvasinio maisto Jame, laiminome ūkininko dosnią širdį, jo šeimą ir prašėme Dievo pagalbos jų darbams, giedojome giesmes, šokome ir džiugia širdime šlovinome Viešpatį už tai, ką patyrėme šiandien, per Kalėdas!

P.S. Nuoširdžiai dėkoju bažnyčios tarnautojams, kurie nebijodami eksperimentuoti, įdėjo savo kūrybines pastangas ir energiją, kad grūdas, tapęs duona, pasiektų žmones.

Pastorė Anželika Krikštaponienė[/vc_column][/vc_row]