Kalėdinis rytmetis „Aukso amžius“ – bendrystė, kūryba ir tikėjimo liudijimas
Trečiojo Advento sekmadienio rytą Polifonijos salėje Šiauliuose vyko kalėdinis rytmetis „Aukso amžius“, subūręs tikinčiuosius, svečius, miesto žmones ir bičiulius į šviesų susitikimą su menu, tikėjimu bei gyvenimo patirtimi. Prie bendrystės taip pat prisijungė ir Telšių Evangelijos bažnyčios tikintieji, atvykę pasidalyti šventiška nuotaika.
Renginį pradėjusi pastorė Anželika Krikštaponienė pasveikino visus susirinkusius su trečiuoju Advento sekmadieniu – laiku, kuris mus artina prie Kalėdų slėpinio, Dievo įsikūnijimo gimusiame Kūdikėlyje. Ji pabrėžė, kad dieviškumas ateina į žmogaus trapumą, kaip tuomet, taip ir dabar.
Renginio metu skambėjo giesmės – jas atliko bendruomenės šlovintojai, o ypatingą muzikinę akimirką padovanojo Jolanta Voronenkovienė, atlikusi dvi giesmes, sukurtas jos pačios ir sesers Ingridos Ručinskienės. Muzika šauniai papildė renginio dvasią, kviesdama drąsiai ir su viltimi žvelgti į ateinančius Naujuosius Metus.
Vėliau pastorė pristatė pagrindinius renginio svečius – profesorius Romualdą ir Zitą Inčirauskus. Jie dalijosi savo gyvenimo ir tikėjimo liudijimais, pasakojo apie bendrą kūrybinį kelią, iššūkius ir Dievo vedimą. Zita Inčirauskienė skaidrėse pristatė Romualdo kūrybą, o pats menininkas gyvai, šmaikščiai ir įtaigiai pasakojo apie savo darbų detales, simbolius, įkvėpimo šaltinius ir kūrybines idėjas.
Romualdo Inčirausko kūryboje atsiskleidžia žydų ir lietuvių tautų istorija, krikščionybės atspindžiai, bibliniai motyvai, o meninė kalba tampa giliu apmąstymu apie žmogaus likimą, atmintį ir atsakomybę. Jo pasakojimas buvo ne tik apie meną, bet ir apie gyvenimą, brandą bei tikėjimą.
Renginio pabaigoje pastorė Anželika pakvietė į sceną Telšių Evangelijos bažnyčios pastorius Romą ir Loretą Valužius, kurie kartu su bendruomene meldėsi už savo bičiulius, kolegas ir bažnyčios narius – Romualdą ir Zitą Inčirauskus, dėkodami už jų tarnystę, kūrybą ir gyvenimišką išmintį.
Po kalėdinio rytmečio visi dalyviai persikėlė į Romualdo Inčirausko tapybos parodą „Aukso amžius“, eksponuojamą Polifonijos fojė ir mažojoje salėje. Čia menininkas asmeniškai pristatė savo darbus, atskleisdamas juose pasikartojantį stilizuoto paukščio motyvą – tapusį jo kūrybiniu ženklu, asmeniniu simboliu ir atpažįstamu „parašu“.
Parodos erdvėje vyravo gyvas bendravimas, šilta atmosfera – žmonės vaišinosi kava ir arbata, dalijosi įspūdžiais, kalbėjosi apie meną, tikėjimą ir gyvenimą. Daugelį giliai palietė Inčirauskų liudijimas, jų kūrybinis darbštumas, meninių formų įvairovė ir sukurtų darbų gausa, kurie pasklidę ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Kalėdinis rytmetis „Aukso amžius“ tapo daugiasluoksniai prasmingu susitikimu, kuriame susiliejo kalėdinio slėpinio laukimas, kūrybos branda, draugų bendrystė ir gyvas, gyvenimą keičiantis tikėjimas. Tikrasis aukso amžius atspindi, ne tik amžių, bet viso gyvenimo pilnatvę.
Nuoširdžiai dėkojame brangiems menininkams, mūsų bičiuliams Romualdui ir Zitai Inčirauskams už jautrų liudijimą, atvirą dalijimąsi ir įkvepiančią kūrybą!
Nuotraukos Lino Atgalainio
Tiesioginės transliacijos įrašas:
