[vc_row][vc_column width=”1/1″]Vasaros kelionė Radvilų keliais vyko rugpjūčio 6 d. Šios ekskursijos Šiaulių TIESOS ŽODŽIO bendruomenėje reklamuoti nereikėjo. Tik buvo paskelbta informacija bei ištarti žodžiai: „Ekskursijos gidas – Deimantas Karvelis“, ir norinčiųjų leistis kelionėn sąrašas buvo užpildytas – į ekskursiją vyko 37 suaugusieji, 6 moksleiviai bei 2 vaikai.

Startavome Šiauliuose. Važiuojant pro Radviliškį, kelionės gidas, Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto Lietuvos istorijos katedros docentas dr. Deimantas Karvelis patikino, kad Radviliškio miestas niekaip nesusijęs su Radvilomis.

Kėdainiai ir Biržai – svarbiausi ekskursijos metu aplankyti miestai, kadaise buvę privačiais Radvilų miestais. Taip įstabiai sutapo, kad tądien abiejuose šiuose miestuose vyko miesto šventės.

Radvilų dinastija mus domina ne tik dėl to, kad tai buvo XV a. iškilusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė, kuri savo įtaką išlaikė iki LDK gyvavimo pabaigos, t. y. XVIII a., ir viena turtingiausių Europos giminių, bet ir todėl, kad įtakingiausi šios giminės atstovai buvo protestantiškų pažiūrų, reformacijos šalininkai — jie statė evangelikų reformatų bažnyčias, spaustuvės, rūpinosi protestantiškų raštų leidyba.

Kėdainiuose aplankėme evangelikų reformatų bažnyčią, pastatytą XVII a. viduryje, nusileidome į jos rūsį, kur palaidoti net šeši Radvilos.

Patraukę link Biržų pro aplytą autobuso langą žvelgėme į Upytės piliakalnį – Čičinsko kalną. Deimantas Karvelis pasakojo, kad Vladislovas Sicinskas (tikroji jo pavardė) buvo protestantiškų pažiūrų bajoras.

Biržuose skubinomės aplankyti Radvilų pilį, pastatytą 1589 m. Po pilies atsiradimo Biržai įgavo miesto statusą. Pilyje įkurtas Biržų krašto muziejus „Sėla“, „Žaldoko alus“ — lankytojus vilioja alaus gamybos ekspozicija, vaišinimasis alumi, gira, duona ir sūriu, folkloro ansamblio programa.

Aplankėme ir Papilio evangelikų reformatų bažnyčią, esančią 14 km nuo Biržų. Ją Deimantas Karvelis labai norėjo mums parodyti dėl to, kad tai buvo pirmųjų Radvilų pamaldų vieta. Papilio bažnyčią pastatė Radvila Perkūnas. Šiose apylinkėse 1612 m. gimė Jonušas Radvila.

Grįždami užsukome į Astravo dvarą, klausėmės ekskursijos vadovo Deimanto pasakojimo apie Tiškevičių giminę – turtingiausius Lietuvos žemvaldžius, kurie iš Radvilų nusipirko jų valdas.

Į autobusą grįžome ilgiausiu Lietuvos tiltu per dirbtinį Širvėnos ežerą. Tiltas yra Biržų regioniniame parke, jis Biržų miestą jungia su šiauriniame ežero pakraštyje stūksančiu Astravo dvaru.

Jau besibaigiant kelionei žvelgiau pro šlapią langą į lietumi laiminamus mūsų gimtinės laukus, miškus, sodybas bei miestus ir vyliausi, kad gerbiamą mūsų kelionės vadovą guodė, džiugino ir stiprino žinojimas, jog Lietuvoje dar yra tokių, kuriems labai įdomu tai, ką istorikai atranda nagrinėdami sunkiai įskaitomus raštus seniausiuose Europos archyvuose, kad jų istorinės įžvalgos suteikia mums labai daug išminties. Juk mūsų tėvynainių tikėjimo brolių tikėjimo žygdarbiai sustiprina mūsų tikėjimą ir labai guodžia. Po kelionės suskubome įsigyti naująją Deimanto Karvelio knygą „Iš Radvilų istorijos: Biržų kunigaikštystė ir jos visuomenė 1547-1655 m.“ su jo paties autografu.

Rūta Tumulienė

[/vc_column][/vc_row]