[vc_row][vc_column width=“1/1″]Laukdama didžios mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimo šventės, Šiaulių TIESOS ŽODŽIO bažnyčia savo miestui jau septintus metus dovanoja koncertą. Šį kartą, kovo 19 d. 16 val., Polifonijoje savo programą apie žmogaus gyvenimo ratą pristatė dainų ir giesmių autorius bei atlikėjas Arūnas Raudonius su žmona Lina, aktorė, skaitovė, dokumentinių filmų „Pakūta, mano meile“, „Padovanok svajonei sparnus“, „Trokštu gyventi“, „Malonė“, „Vaiko širdis“, „Misionierius“, „Sugrįžimas“ kūrėja, 2015-ųjų Metų klaipėdietės titulą pelniusi režisierė Dalia Kanclerytė ir vienintelis praktikuojantis mimas Lietuvoje – Aleksas Mažonas.

Daugeliui atpažįstamas mimas, Klaipėdoje įkūręs Pantomimos teatrą „A“, išskirtinio judesio raišką vadinantis „sielos šokiu“, Aleksas Mažonas pasakojo: „Jei menininkas turi talentą, privalo dalytis juo su kitais žmonėms. Dievas duoda žmogui talentą ne jam pačiam, o tam, kad galėtų džiuginti žmones. Jei esi populiarus, formuoji kitų žmonių nuomonę ne tik apie save – apie gyvenimą. Tu jiems arba duodi viltį, arba susargdini nihilizmu. Aš peno semiuosi iš savo išgyvenimų. Visas mano laikas, kurį skiriu knygų skaitymui, filmų žiūrėjimui, apmąstymams, yra skirtas mano kūrybai. Toks menininko gyvenimo būdas. Save vadinu aktoriumi, nes aktorius „nepakaltinamas“, jam viskas galima, ir jis turi viską galėti. Pantomimos filosofija – didelė, plati erdvė minčiai. Kadaise buvau prieš žodį, maištavau. Galvojau, kad judesys neapgauna, jis tikresnis, nei žodis, kad pirmiausia buvo judesys, veiksmas, o paskui – žodis. Kai perskaičiau Biblijoje žodžius: „Pradžioje buvo žodis“, tai mane „išjungė“. Šiandien suvokiu, kad mane sukūrė Dievas ir kad aš suaustas iš žodžių. Žodis – statybinė medžiaga arba griaunanti jėga.“

[image width=“350″ src=“https://ibaznycia.lt/wp-content/uploads/2016/03/07-1.jpg“ style=“style-4″ position=“left“ lightbox=“1″]Viename interviu filmo „Pakūta, mano meile“ režisierė Dalia Kanclerytė pasakojo: „Suradau kelią, kuriuo galiu eiti, brautis į atvirumą, į pasitikėjimą, į nebijojimą kalbėti. O kas mums trukdo kalbėtis? Baimė. Mes bijome būti nesuprasti, išjuokti, bijome būti sužeisti.“

Koncerto programoje viešpatavo žodis, judesys, veiksmas ir muzika. Režisierė skaitė eiles, ištraukas iš Šventojo Rašto, dalinosi savo liudijimu, mimas vaidino miniatiūras apie žmogaus gyvenimą, o Arūnas Raudonius su žmona Lina dainavo ir giedojo apie gyvenimą, mus supantį pasaulį ir išganymo Kelią.

Tokią nepaprastai žiemišką pavasario popietę susirinkusiems koncerto klausytojams, žiūrovams buvo šilta, jauku, gera ir saugu. Širdys tarsi pavasariniai žiedai galėjo lėtai skleistis Dievo artumoje, Jo akivaizdoje. Turėjome puikią galimybę nurimti, stabtelėti, įsižiūrėti ir įsiklausyti, kad pamatytume ir išgirstume tai, ko mums labiausiai reikia.

[image width=“350″ src=“https://ibaznycia.lt/wp-content/uploads/2016/03/19-1.jpg“ style=“style-4″ position=“right“ lightbox=“1″]Bažnyčios pastorė Anželika Krikštaponienė dėkodama atlikėjams sakė: „Šis šaunusis ketvertukas iš Vakarų Lietuvos šiandien atvyko pas mus su sniegu ir sušildė mūsų širdis prieš Verbų sekmadienį. Jūsų talentai šį vakarą žaižaravo Viešpaties rankose visomis gyvenimo spalvomis: ir liūdesys, ir džiaugsmas, ir viltis, ir suklupimas. Didžioji Velykų savaitė, kaip ir mūsų gyvenimas, turi ir triumfo valandą, ir šiltą draugų vakarą, ir kančios akimirkas, ir vaiskų prisikėlimo džiaugsmą. Ačiū jums labai už tokį prasmingą ir šiltą vakarą. Labai džiugu, kad jūs esate Viešpaties. Linkime jums skleisti meilę toliau, tikėti ir nesustoti daryti tai, ką jūs darote.“

Rūta Tumulienė

[/vc_column][/vc_row]