[vc_row][vc_column width=”1/1″]Prasidėjo Adventas (lot. adventus reiškia „atėjimas“) – keturių savaičių laikotarpis prieš Kalėdas. Šios dienos, neabejotinai, yra ir gali būti vienos gražiausių metuose. Tai metas, kai tykiai krenta snaigės ant žemės, o jų šokis danguje užburia mūsų žvilgsnį…
Tai laikas, kai šiltuose namuose puošiame eglutę ir, žvilgčiodami pro langą, mįslingai laukiame Kalėdų stebuklo… Tai valanda, kai širdį virpina artėjančio Kristaus gimimo šventės paslaptis… Tada valome ir puošiame namus, kepame kalėdinius gardėsius, uždegame žvakeles, sklaidome Šventojo Rašto puslapius, meldžiamės ir giedame giesmes…
Berašant šiuos sakinius, prisiminiau vienos giesmės žodžius „greitai, greitai Jėzų pamatysime…“ ir jie suvirpino vilties stygą širdyje. Pagalvoju, kad tik dvasinis Advento ir Kalėdų aspektas suteikia šiam laikotarpiui tikrojo stebuklingumo, gražaus jaudulio ir šviesios vilties.
Juk be šito Kalėdų laukimas kaipmat gali virsti beprasmiu švenčių maratonu, nuolat patiriamo streso „košmaru“. Jei nelaukiame Kristaus ir nepažįstame Jo ramybės, meilės ir vilties takų, žiūrėk, čia pat, nei kiek nesusimąstę, įkrentame į prieššventinio triukšmo ir dovanėlių paieškų verpetą, atsiduriame parduotuvių spūstyje, gal būt net išgyvename finansinio stygiaus vidinį spaudimą, o galiausiai, šį bėgimą baigiame pervargę virtuvėje prie puodų.
Papurtau galvą ir tariu sau: „ne, nenoriu tokių sekinančių Kalėdų“.
Advento laiku kiekvienas gali atsiverti mažam sielos stebuklui, padvelkiančiam į mus savo ramybe.
Širdyse laukime Kristaus ir tikėjimo užgimimo stebuklo, puoselėkime Grįžtančiojo į žemę Kristaus laukimo dvasią savo šeimos ir bažnyčios susibūrimuose. Ypatingai kviesčiau skirti laiką Rašto skaitiniams, apmąstymams. Taip pat raginčiau atvirai bendrauti, kalbėti, ką mums reiškia Kristus šeimose, bažnyčiose, draugų rate. Visa tai, neabejoju, Advento laiką nušviestų Dievo malonės šviesa.
Kita vertus, svarbu šiuo džiaugsmu pasidalinti su kitais, bent su vienu žmogumi. Galbūt paguosti pavargusį, padrąsinti nusivylusį, pamaitinti alkaną, aplankyti ligonį, ramiai prie širdies priglausti verkiantį vaikelį, kad Kalėdų žvaigždė apšviestų sielos tamsumą, liūdesį ir neviltį.
Todėl, manau, jog Advento skaitiniai ir malda gali tapti nuostabia kasdiene kelione su Jėzumi. Šiais metais, ruošdama savo namus ir širdį Kalėdų sutikimui, nusprendžiau žvelgti išskirtinai tik į Jėzų. Anot giesmių žodžiais: „Viskas apie Tave ir Tau, Jėzau“.
Kiekvieną Advento savaitę galime apsvarstyti vieną naują klausimą. Juos paruošiau pagal Jeremy V. Jones klausimus (Focus on the Family):
1 Advento savaitė:
Jėzus paklausė savo mokinių: Kuo žmonės mane, Žmogaus Sūnų, laiko? O kuo jūs mane laikote? (Mt 16, 13, 15)
2 Advento savaitė:
Ką Kalėdų kultūra gali mums pasakyti apie Jėzų? Panagrinėkime Kalėdų šventės ženklus ir susiekime juos su Kristaus tiesa.
3 Advento savaitė:
Pasvarstykime, kuo buvo svarbus Kristaus, Dievo Sūnaus, įsikūnijimas (inkarnacija)? O kas būtų, jei Jis būtų tik žmogus?
4 Advento savaitė:
Kaip aš arba mano šeima gali atspindėti Kristaus įsikūnijimo stebuklo vaisius? Kaip galime apreikšti Kristaus nusižeminimo, meilės, atjautos, pasiaukojimo, atpirkimo stebuklą?
Juos skaitykite svetainėje ramioslankos.lt.
Junkitės ir Jūs prie šios Advento kelionės!
Šviesių ir ramių patyrimų,
pastorė Anželika[/vc_column][/vc_row]