Leifas „Laimingasis“

Manoma, kad 1000 m., spalio 9 d., Leifas „Laimingasis“ Erikssonas buvo pirmasis europietis, pasiekęs Šiaurės Ameriką, dar 500 metų anksčiau nei Kolumbas. Leifas buvo Islandijos vikingas, keliautojas krikščionis, kuris vėliau evangelizavo Grenlandiją.

X a. pab. – XI a. pr., išplaukęs nuo Grenlandijos į pietus, Leifas pasiekė nežinomos žemės krantus, kurią dengė didžiuliai plokšti akmenys. Atitinkamai šią žemę jis pavadino Helulandu („plokščiųjų akmenų šalimi“). Plaukdamas toliau į pietus, L. Eriksonas po keleto dienų pamatė tankiu mišku apaugusį krantą, todėl šalį pavadino Marklandu – „miškų šalimi“. Dar po dviejų kelionės dienų jo laivas išmetė inkarą upės žiotyse, kur augo laukinės vynuogės. Taip atsirado dar vienas pavadinimas – Vinlandas („vyno šalis“). Surentę čia trobas vikingai peržiemojo, o pavasarį grįžo namo.

Manoma, kad vikingų atrastos žemės yra dabartinis Labradoro didelis pusiasalis ir Niūfaundlendo sala – Atlanto vandenyne, prie rytinių Kanados krantų. Abi žemės yra Kanados Niūfaundlendo ir Labradoro provincijoje. Vikingų žiemojimo vieta galėjo būti šiaurės rytinė Amerikos pakrantė Niūfaundlende. Čia rasti ir perduoti muziejui normanų gyvenviečių likučiai.

Paruošė pastorė Anželika