[vc_row][vc_column width=“1/1″]

Prasidėjo nauji, 2017-ieji, metai. Kai galvoju apie šių metų pradžią, mintyse iškyla kelios sąvokos: nauja pradžia, krikščionių vienybės šventimas, Reformacijos metai Lietuvoje. Visi šie įvykiai – metų pradžia, brolių vienybė, Reformacija – glaudžiai siejasi su dviem pagrindiniais Dievo įsakymais, kurie yra visa tikėjimo esmė – meilė Dievui ir artimui. Kiekvienoje pradžioje gera, kai atnaujiname meilę Dievui, brolių vienybė siejasi su artimo meile, o kiekviena reforma prasideda nuo mūsų pačių, kai širdis gręžiasi Dievop, o artimą mylime, kaip save pačius. Tad melskimės!

Viešpatie, meldžiame:

  1. kad nuo naujų metų pradžios Dievas kasdieną būtų pirmas mūsų gyvenime, jog Jį mylėtume visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis. Kad neturėtume savo širdyse nieko tokio brangaus ar didžiai vertingo kaip TU.

Mano sielos Amžinasis Tėve, tegul šiandien mano pirmoji mintis būna apie Tave, tegul mano pirmieji dienos impulsai ragina garbinti Tave, tegul mano pirmieji žodžiai ištaria Tavo vardą, tegul mano pirmas veiksmas veda atsiklaupti maldoje.
Dėl Tavo  išminties ir tobulo gėrio,
Dėl meilės, kuria Tu pamilai žmoniją,
Dėl meilės, kuria  Tu pamilai mane,
Dėl didžiųjų ir paslaptingų galimybių, kurias suteikei mano gyvenime,
Dėl Dvasios, kuri gyvena mano širdyje,
Giriu ir garbinu Tave, Viešpatie.
(John Baillie, 1886–1960, Škotijos evangelikų teologas)

  1. kad mylėtume artimą, kaip save patį: kad galėtume atleisti visas skriaudas savo skriaudėjams, kad priimtume kitus, leisdami būti jiems savimi, kitą laikytume aukščiau nei save, būtume atviri mokytis vieni iš kitų, kad kitų skirtybės mūsų nepiktintų, bet turtintų. Kad meilė būtų neveidmainiška, bet švelniai mylėtume vieni kitus broliška meile, pagarbiai vertintume kitus aukščiau nei save, uolumu nebūtume tingūs; būtume liepsnojančios dvasios, dalintumės šventųjų poreikiais, puoselėtume svetingumą (Rom 12, 9–13).
  1. kad sausio 18–24 d. švęsdami krikščionių vienybės savaitę, puoselėtume ne politinę, bet dvasinę vienybę, sekdami Kristaus meilės pavyzdžiu, parodytu mokiniams; kad atrastume įvairių tarnystės būdų, kaip nuplauti kojas vieni kitiems; kad Šventosios Dvasios pagalba atsisakytume varžymosi ir puikavimosi vieni prieš kitus, bet puoselėtume draugystės ir pagalbos dvasią. Aš nuploviau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas plauti <…> Aš jus pamilau, kad ir jūs mylėtumėte vieni kitus. Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai (Jn 13, 14. 34–35).
  1. kad minėdami Reformacijos metus, renginiuose, spaudiniuose rastume ir parodytume gyvą giją su Dievu, kuris veikė vakar (istorijoje), veikia šiandien ir veiks per amžius; kad pavyktų ne tik paminėti istorinius įvykius, bet ir perteikti dvasinį reformatorių paveldą, kuris tebegyvuoja šiandien, bei skelbti gelbstinčią Evangelijos tiesą šių dienų žmogui. Vienas Dievas ir visų Tėvas, kuris virš visų, per visus ir visuose (Ef 4, 6).

Viso šito prašome Kristaus vardu. Amen.

Pastorė Anželika Krikštaponienė

[/vc_column][/vc_row]