[vc_row][vc_column width=”1/1″]Šių metų liepos 4 – 6 dienomis 14 moterų iš mūsų bažnyčios dalyvavome Klaipėdos miesto bažnyčios organizuojamoje moterų stovykloje – konferencijoje „Tikri santykiai su Dievu“, kuri vyko kun. Šulcio sodyboje Kretingos rajone. Šį kartą klaipėdietės į savo tradicinę vasaros moterų stovyklą pakvietė seses Kristuje iš Šiaulių ir Kuršėnų „Tiesos žodžio“ bažnyčių. Taip pat stovykloje dalyvavo moterys iš Radviliškio, Kėdainių, Vilniaus, Kretingos.
[image width=”400″ src=”https://ibaznycia.lt/wp-content/uploads/2015/07/Moteru_konferencija2.jpg” alt=”Moteru_konferencija” style=”style-4″ position=”left” lightbox=”1″]Konferencijos mokymus vedė viešnia iš Ukrainos, Biblijos studijų mokytoja Natalija Platova. Dievo Žodžio šviesoje buvo įdėmiai pažvelgta, kas yra nuodėmė. Ar yra bent vienas žmogus be nuodėmės? Kokios nuodėmės pasekmės? Ką Šventas Raštas kalba apie mirtį? Kas laukia žmogaus po jo mirties? Kas yra Jėzus Kristus? Kodėl Jam reikėjo mirti ant kryžiaus? Ar žmogus gali gyventi taikoje su Dievu ir savimi?
Po paskaitų vykdavo diskusijos, aptarimai grupelėse. Moterys melsdavosi, drąsindavo viena kitą.
Stovyklos metu kiekvienas rytas prasidėdavo mankšta. Šlovindavome Dievą šokio judesiais. Profesionali masažistė mokė savimasažo, dalijosi pastebėjimais apie kvapų terapiją. Moterys leido laisvalaikį bendraudamos viena su kita gamtoje prie laužo, dalinantis savo gyvenimo patirtimi, sunkumais ir iššūkiais. Vakarais norinčios žiūrėjo filmus „Drąsa mylėti“, „ Šventi svečiai“. Vieną vakarą ant laužo kepėme zefyrus ir valgėme su sausainiais. Klausėmės Ingridos Ručinskienės atliekamų giesmių.
Moterys labai buvo paliestos interaktyviame projekte – „Stotelės“. Čia girdėta teorija buvo susieta su praktika. Šis projektas – tai pusantros valandos tylos laikas, kur nebuvo galima kalbėtis, susirašinėti, negalėjo būti ir akių kontaktas. Moterys turėjo pažvelgti į savo vidų, savo širdies stovį, savo nuodėmes ir koks jausmas apima, kai jų atsikratoma, jos atiduodamos, kokie jausmai užplūsta, kai širdis ir siela apvaloma. Kaip apvalyta siela ir širdis Viešpaties akivaizdoje taip, atrodytų sutapimas, ir gamta atsigavo po gaivaus lietaus.
Pabaigoje norėjosi giedoti, šokti, dėkoti Dievui už tai ką Jis padarė mūsų gyvenime ir širdyje.
Moterys apie stovyklą:
Dar prieš atvykstant į moterų stovyklą – konferenciją Dievas priminė palyginimą apie Mortą ir Mariją (Lk 10,38-42). Ir supratau, kad ilgą laiką buvau Morta, kuri „susirūpinusi visokiu patarnavimu“, tad norėjosi stovyklos metu pasėdėti prie Jėzaus kojų, pabūti Marija. Turėjau puikią galimybę pabūti su Jėzumi ir savimi. Geras mokymas ir puiki aplinka – gamta atgaivino, sustiprino mane. (Tina M.)
Nors buvome iš skirtingų bendruomenių, skirtumų nesijautė, tvyrojo vienybė. Tokioje atmosferoje Dievas atskleidžia ypatingąją, švelniąją moters pusę. (Audronė G.)
Jaučiuosi taip, kaip viduje ilgai ilgai gulėjo akmenys, o po jais gyvojo šaltinio versmės. Šios stovyklos – konferencijos metu tie akmenys buvo nuritinti. Jaučiu atgaivą, atstatymą. (Jolanta G.)
Labai laukiau šios moterų stovyklos, nors ir nežinojau, ko iš jos tikėtis… Bet vienu buvau tikra – pagaliau galėsiu NETRUKDOMAI pabūti su Dievu, laukti Jo artumo, gilintis į Jo Žodį. Ir ačiū Viešpačiui už Jo ištikimybę ir šį tobulai praleistą laiką su Juo. Gavau daug daugiau, nei galėjau įsivaizduoti: buvau atgaivinta ir pripildyta Jo Dvasios, susipažinau su nuostabiomis sesėmis Kristuje. Pamačiau, kokios mes visos skirtingos, tačiau mylimos ta pačia, visa apimančia ir bet kokį supratimą pranokstančia Dievo meile.
Gerte gėriau į save šią naują patirtį: bendruose susirinkimuose, kur studijavome Raštą ir mokėmės jį suprasti; grupelėse, kur kiekviena dalinomės savo tarnystės džiaugsmais ir iššūkiais; prie pietų stalo, artimiau susipažįstant viena su kita. Ypatingi buvo ir stovyklos vakarai, kai pagaliau atradau laiko ir grožio procedūroms (savimasažo pamokėlė), ir geriems filmams, ir ilgiems pašnekesiams su draugėmis. Būtent viena iš tokių vakarų teko galimybė artimiau susipažinti ir pabendrauti su nuostabia Viešpaties tarnaite – Natalija Platova. Buvau labai paguosta bei padrąsinta, todėl tvirtai galiu teigti, kad mano džiaugsmui stovykloje nieko netrūko. Na nebent šiek tiek miego, bet tai buvo tokia menka auka palyginus su tuo, ką gavau mainais 🙂
Dėkoju Viešpačiui už organizatores ir visas, kurios prisidėjo prie šios stovyklos, nepabijojo atsakomybės bei iššūkių, aukojo savo bei šeimos laiką. Ačiū, kad leidote Dievui liestis prie mūsų širdžių, jas apvalyti, pagydyti ir pripildyti nauju aliejumi. (Kristina Ž.)
Atgaivino, statydino, įkvėpė. (Jolanta P.)
Per šias dienas buvo atskleista amžinybės perspektyva. Pamačiau, kad brangiausia, ką mes turime tai – per Jėzų Kristų gauta amžinybė. Dabar svarbiausia, manau, grįžus iš stovyklos, išlaikyti tą matymą, neleisti, kad kasdieniniai rūpesčiai bei nuodėmė „uždėtų tamsius akinius“ ir mes nepamestume tos dvasinės realybės matymo. (Liana K.)
Stovyklos metu jaučiausi taip, lyg sėdėčiau prie Jėzaus kojų ir klausyčiausi tiesos bei meilės žodžius. Nurimo siela ir kūnas, norėjosi gerti Jo žodžius ir jais pripildyti visą savo esybę. Jėzus mokė savo meilę dalintis su šalia esančiomis seserimis. Jo parodyta meilė kvietė atgailai ir ragino iš naujo pašvesti save Jam. Puikiai praleistas laikas sugražino jėgas ir džiaugsmą į mano širdį. Dėkoju už puikiai suorganizuotą stovyklą Klaipėdos “Miesto bažnyčios” moterims. (Jūratė T.)
Asta Kiauzarytė[/vc_column][/vc_row]