[vc_row][vc_column width=”1/1″]Lapkričio 19 d. pavakarę, į bažnyčios raštinę rinkosi sumanių moterų grupelė, nusiteikusių kūrybiniam minčių polėkiui.
Moterys – ypatingi ir paslaptingi Dievo kūriniai, nuostabūs Viešpaties sodo žiedai – Jo dukterys – kvepiantys augalai Kristaus lysvėse (Gg 6, 2). Jų atgailos ašaros vilgė Jėzaus kojas, jų brangiausios miros lašai paruošė Kristaus kūną laidotuvėms, sutepė Jo žaizdas kvapniu aliejumi, jų džiaugsmo ir vilties žinia Prisikėlimo rytą aplankė liūdinčius apaštalus. Jos gali būti drąsios išmėginimų akivaizdoje, kaip Sara ir Rebeka, gelbėdamos savo vyrus nuo jiems gręsiančio pavojaus… Jos gali būti ryžtingos kaip Debora, stojančios į mūšį už Dievo tautą… Jos gali būti išmintingos kaip Abigailė ir Estera įtūžusių kilmingų vyrų akivaizdoje…
Tą vakarą kalbėjome apie moteriškumą, kuris paliestas Dievo atsiveria visokiu davimu, pasiaukojimu ir kūryba dėl Viešpaties namų. Perskaitėme po vieną pavyzdį iš Senojo ir Naujojo Testamentų, kaip moterys, kurių širdys buvo sujaudintos Dievo, davė, ką buvo suverpusios Viešpaties Padangtės statybai (Iš 35, 25 – 26), ir kaip moterys, išgydytos ir išlaisvintos Jėzaus, aukojo Jam ir apaštalams savo turtą (Lk 8, 2-3). Šiandien mes, kai mūsų širdys paliestos Dievo, dėl Kristaus ir Jo namų galime duoti savo sumaniai suverptas kūrybines idėjas, talentus, laiką – gyvenimo turtą.
Šio susitikimo tikslas buvo sužadinti kūrybinius moterų syvus. Kai pradėjome kalbėtis, apie tai, kas būtų mums, kaip moterims, aktualu bažnyčioje ir, kuo norėtume pasitarnauti Kristui bei kitoms sesėms, pasipylė gausus minčių lietus iš dangaus 🙂 .
Paminėsiu kelias iš jų:
Ištekėjusioms moterims, auginančioms mažus vaikus, norisi kūrybinės atpalaiduojančios veiklos už namų ribų. Idant kažką kartu darydamos, galėtų atsipalaiduoti, bendrauti, pasidalinti patirtimi ir kažką gražaus pasidaryti sau ir kitiems. Tokius susitikimus kiekvieną kartą galėtų vesti kita sesė, parodytų savo dovaną ir kitas pamokytų. (Audronė)
Norėčiau tematinių susitikimų su įvairių sričių specialistėmis, atskirų sferų žinovėmis, kad geriau pažintume fiziologinius ir psichologinius skirtingų moters tarpsnių ypatumus. Po to galėtume melstis. (Rūta)
Kiekviena moteris turi „savo perliuką“. Būtų taip šaunu, kad jais galėtume dalintis, praturtinti viena kitą įvairiose neformaliose aplinkose: moterų išvykose, stovyklose, o gal net ir pirtyje 🙂 … (Jolanta)
Būtų nuostabu, jei bažnyčioje atsirastų savitarpio pagalbos ir moterų sielogydos grupelės, kad regėtume vidinius moterų poreikius ir galėtume į juos atsakyti. Kaip galėtume padėti, kai moteris patiria stiprių, o kartais ir labai skaudžių pokyčių laiką: artimųjų netektis, gimdymą, skyrybas, vienišumą? (Asta)
Aš vis galvoju apie pagyvenusias moteris, kurios sendamos ir našlaudamos, atsiduria tam tikroje izoliacijoje, ypač miesto aplinkoje. Kaip būtų gerai, kad pas jas namuose kažkas galėtų vykti, nes didžiausias jų poreikis – pabendrauti. Juk neretai joms jau ir sunkiau judėti sekasi. (Liana)
Mintys liejosi ir liejosi, kaip iš gausos rago…
Nusprendėme, kad bažnyčioje reikia paruošti apklausos anketą, kuri padėtų sužinoti, kuo platesnį moterų poreikių spektrą, kad po to sugrupuotume visus pastebėjimus ir sužinotume, kokiais resursai galėtume vystyti įvairiopą moterų tarnystę.
Tą vakarą, bendraudama su sesėmis, žavėjausi jų dievotu moteriškumu, gyvybingumu, pamaldumu ir jautrumu. Buvau tarp moterų, kurių širdys degė Viešpatyje, o akyse ištirpo visi dienos darbų ir rūpesčių nuovargio pėdsakai…
Pastorė Anželika Krikštaponienė[/vc_column][/vc_row]