[vc_row][vc_column width=”1/1″]Ginkūnų dvare nutilus jaunimo balsams, patiems jaunuoliams išsimiegojus ir prieš prasidedant grįžimui į įprastas vėžes, norisi nepamiršti to, kas įvyko gruodžio 31 – sausio 1 dienomis.

Tai buvo ne vieną mėnesį planuotas NAUJAMEDIS – Vartai. Šiais metais jis persikėlė į Šiaulius ir į organizacinį darbą kibo nauja komanda. Entuziastingi jaunuoliai, pilni idėjų, pripildyti troškimo tarnauti Dievui ir sukurti ypatingą renginį bendraamžiams plušo pasiruošimo darbuose. Susitikusi komanda, kurią sudarė jaunuoliai iš skirtingų miestų, peržvelgė dienotvarkę, veiklų vietas bei nepaprastai papuošė Ginkūnų dvarą. Salė mirgėjo įvairiaspalvėmis girliandomis bei daugybe lempučių. Ir tarsi spindėjo laukimu, kada pradės gausėti jaunimo.

Tad gruodžio 31-osios rytą Ginkūnų dvarą pradėjo pildyti jaunimiečiai atvažiavę iš skirtingų Lietuvos kampelių…draugiškas juokas, senų ir naujų bičiulių apsikabinimai, nuostabos ir džiaugsmo šūksniai… Apie šimtas jaunuolių stojo į registracijos eiles, o užsiregistravę pagrindinėje salėje tuoj pat buvo įtraukti į susipažinimo žaidimą. Vėliau – įnirtingą balionų kovą. Kai visi jaunuoliai susirinko salėje, ekrane pasirodė filmukai, kurie keletą savaičių kvietė registruotis visus į „Naujamedį“. Pagaliau buvo atskleista, kas slėpėsi už dėžutės, o renginio vedėjai, Deividas ir Steponas, skelbdami renginio pradžią, pakvietė visus išeiti iš savo dėžučių ir būti atviriems.

„Naujamedžio“ programa prasidėjo jaukiu šiauliečių šlovinimu ir liudijimais. Iš tiesų ne vienas jaunuolis išsakė savo liudijimą, drąsiai kalbėjo apie problemas, kurias Viešpats išsprendė, apie kasdieniškus dalykus, kuriuose atrandame Dievą. Ne vienas galėjome atrasti save kito liudijime ir būti pastiprinti tuo, kad su Viešpačiu viskas įmanoma.
Kaip pradžioje dienotvarkę trumpai paaiškino Eduardas Gabalas: „smagu, maistas, smagu, maistas, smagu, maistas“, po šlovinimo ir liudijimų dalies papietavome ir vykome į orientacinį žaidimą mieste su socialinės veiklos elementais. Jaunuoliai, vaikščiodami po Šiaulius, žaidė įvairius žaidimus, atliko paskirtas užduotis, dalino arbatą, kūrė flashmobą… ir gėrėjosi pasipuošusiu miestu. Šiek tiek pašalę, įveikę visą orientacinio žaidimo trąsą viena grupė po kitos grįžo į Ginkūnų dvarą, kuriame galėjo sušilti, gurkšnodami arbatą ir bendraudami vieni su kitais.

Netrukus bendravimas perėjo į diskusijas grupelėse. Jose buvo kalbama apie priklausomybes, tikėjimą, tikslus, madą, abejones, draugus, muziką ir maldą. Vėliau kiekviena grupelė pristatė, ką aptarė, nusprendė ar atrado. Ir vėlgi mūsų laukė gardi vakarienė…

Kai pripildę savo skrandžius džiaugsmingai vėl susėdome salėje, visų dėmesį prikaustė talentų pasirodymai. Deividas Koncius išsyk prisistatė kaip mitų griovėjas ir paneigė faktą, jog salėje yra bent vienas žmogus, kuris mano, neturįs talento. Deividas visus įjungė į ritmingą pasirodymą. Vėliau mus džiugino klavišinių instrumentų skambesy, dainos, o vilniečiai trumpu etiudu pakvietė į vakarinę šlovinimo dalį. Iš tiesų Ginkūnų dvaras buvo pripildytas malonės bei šlovės Dievui. Eduardas po šlovinimo tarė trumpą žodį pagal Jono evangelijos 10, 9 eilutes, kai Jėzus sako: „Aš esu vartai. Jei kas įeis per mane, bus išgelbėtas. Jis įeis ir išeis ir ganyklą sau ras.“ Jaunuoliai, trokštantys, kad už juos būtų pasimelsta buvo jautriai pakviesti į salės priekį. Skambant ramiai šlovinimo muzikai daugelis „Naujamedžio“ dalyvių pakilo maldai. Stovėjome drauge, šlovinome Viešpatį ir jautėme Jo artumą, Jo pilnatvę. Jautėmės Viešpaties šeima, kuri netrukus vienas kitą galėjo sveikinti sulaukus 2015 metų. Išėję laukan stebėjome fejerverkus, sveikinome, linkėjome gerų metų ir drauge pradėjome naujus metus. „Naujamedžio“ programa tuo dar nesibaigė. Laukė visa naktis…

Po vidurnakčio susibūrėme protmūšiui, po jo drauge varžėmės šokių žaidime, o šis perėjo į smagią diskoteką, kurią profesionaliai paruošė Kuršėnų jaunimas. Joje energingai išsišokome, išsišokinėjome ir atidavėme visas jėgas. Po kelių valandų muzikos, jau paryčiais, salėje girdėjosi kėdžių stumdymasis, miegmaišių traukimas, maisto nešiojimasis – jaunimas ruošėsi paskutinei programos daliai – filmui „Dievas nėra miręs“. Kol vieni žiūrėjo filmą, kiti neatsilaikę dvikovoje su miegu tyliai snaudė, o pagrindinėje salėje įsivyravo šokia tokia ramybė. Po filmo galėjome pusryčiauti, kam laukė traukinys – pakuotis vykti namo, ir taip po truputį, po truputį „Naujamedžio“ dalyviai atsisveikino, skirstėsi, o salė nusipuošė. Kol galiausiai jaunuoliai išsivažinėjo į savo miestus, Ginkūnai nutilo ir „Naujamedžio“ sodininkai užrakino duris. Bet Jėzaus vartai liko atviri. Tad palaimintų 2015 metų ir iki kitų susitikimų! Telydi jus Viešpaties malonė ir pilnatvė.

Evelina Kučinskytė

[/vc_column][/vc_row]