Nuotraukos iš Velykinės eisenos 1991 m. kovo 30 d.

“Kadangi tuo laikotarpiu (1988-1991) visa tauta siekdama laisvės išėjo į gatves, aikštes, parkus su gausiais Sąjūdžio mitingais, naujos savilaidos spaudos iškilimu iš pogrindžio, taip pat ir dvasinis prabudimas, Evangelijos sklaida, kaip tikėjimo laisvės išraiška, judėjo miesto gatvėse ir aikštėse. Pajutę pirmuosius gaivius laisvės vėjo gūsius, iš karto ėjome į miesto pėsčiųjų brodvėjų, kuris Šiauliuose buvo vienas pirmųjų Sovietų sąjungoje, pasakyti žmonėms apie tai, ką Kristus padarė mūsų gyvenime, jog Jėzų gali pažintis kiekvienas asmuo ir susitaikyti su Dievu. Drąsiai kvietėme tautą gręžtis nuo ateistinio netikėjimo į širdies tikėjimą ir užpildyti sielos tuštumą dvasingumu, gyvenimo ir tikėjimo prasme. Be to tikėjimo sklaida mums visada siejosi su Lietuvos ir politine laisve. Kažkur širdies gelmėje visuomet tikėjome, jog kiekvienos tautos tikros laisvės pagrindas yra nuoširdus atsigręžimas nuo bedievystės, ateizmo, sovietizacijos išdegintos sąžinės į tikėjimą Dievu. Žinojome, kad Vakarų demokratinė civilizacija, į kurią žvelgėme su viltimi, buvo pastatyta ant krikščioniško tikėjimo ir tradicijos pagrindo. Todėl, to meto viena iš labiausiai populiarių giesmių, kurias giedodavome gatvėse buvo: Tu tiki ir aš tikiu / melskimės kartu / Lietuva bus išgelbėta / Dievo tikėk žodžiu.

Ryškiausia 1991 m. evangelizacija įvyko pavasarį – tai Velykinė eisena miesto pėsčiųjų brodvėjumi Vilniaus gatve, kuri prasidėjo Višinskio aikštėje, o užsibaigė didele Evangelijos švente prie Buitinio pastato (Vilniaus g. 200) priešais buvusią vaikų žaislų parduotuvę „Buratinas“.”
(Ištrauka iš pastorės Anželikos apybraižos)
https://ibaznycia.lt/dvasios-uzdegti-1989-1991-metai/

Nuotraukos Gintauto Tumulio