Popietė su profesore Zita Inčirauskiene Šiauliuose
Atvelykio sekmadienį Šiaulių „Polifonijoje“ vyko jauki ir prasminga popietė su menininke, profesore Zita Inčirauskiene. Renginys subūrė meno, žodžio ir gyvą bendrystę puoselėjančius žmones į susitikimą, kuriame susiliejo parodos pristatymas, muzika, pokalbis ir kūrybinės dirbtuvės.
Popietę atidarė Šiaulių bažnyčios „Tiesos žodis“ pastorė Anželika Krikštaponienė. Ji pasidalijo mintimis apie Velykų žinią, prisikėlimo viltį, taip pat jautriai susiejo epitafijų, kaligrafijos ir atminties ženklų meną su žmogaus dvasiniu pasauliu ir Kristaus prisikėlimo žinia. Po įžangos giesmę atliko Jolanta Voronenkovienė, sugiedojusi savo sesers Ingridos Ručinskienės dainą apie pavasarį, kuri padvelkė gaiva, nelyg pavasarinis vėjelis pro langą.
Vėliau profesorė Zita Inčirauskienė pristatė savo parodą „Buvimo žymės“. Menininkė pasakojo apie parodos idėją, kaligrafijos ir istorijos žaismą senųjų atspaudų popieriaus lape, kuriuos atliko Šv. Mergelės Marijos bazilikoje Gdanske ir Šv. Mikalojaus bažnyčioje-muziejuje Niguliste Taline. Auditorija gyvai domėjosi frotažo technika, šriftų pasauliu, kaligrafijos prasme ir jos vieta šiuolaikiniame mene. Klausimai virto nuoširdžiu pokalbiu, atskleidusiu ne tik kūrinių techniką, bet ir jų vidinį turinį.
Antroje susitikimo dalyje Zita Inčirauskienė skaidrėse apžvelgė savo kūrybą, kurioje išskirtinai susilieja tekstilė ir kaligrafija. Jos darbuose raidė nėra vien ženklas ar dekoras – ji tampa minties forma, atminties pėdsaku, vidinio menininkės pasaulio ženklu. Profesorės kūryba išsiskiria savita plastine kalba, intelektualumu ir jautriu santykiu ne tik su medžiaga, bet ir su bibliniais bei lietuvių raštijos kultūriniais tekstais. Kaligrafija čia gyvena ne popieriaus lape, o audinyje, faktūroje, erdvėje, daikte. Dėl to jos kūriniai veikia ne tik vizualiai, bet ir emociškai, kviesdami skaityti, įsižiūrėti, sustoti.
Zita Inčirauskienė – viena ryškiausių Lietuvos tekstilės ir kaligrafijos kūrėjų. Ji gimė 1951 m. Gruzdžiuose, Šiaulių rajone, baigė Telšių taikomosios dailės technikumą ir Vilniaus dailės institutą, gyvena Telšiuose, ilgus metus dirbo Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesore, yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Per ilgą kūrybos laikotarpį surengė daugybę autorinių parodų, dalyvavo svarbiose parodose Lietuvoje ir užsienyje, pelnė reikšmingų įvertinimų už kūrybinę ir pedagoginę veiklą. Tačiau bene svarbiausia jos kūrybos vertė – gebėjimas jungti minties, tikėjimo, vertybinį ženklą ir tekstilinę medžiagą į vientisą, atpažįstamą ir gilią meninę kalbą.
Popietę pratęsė kaligrafijos kūrybinės dirbtuvės „Įdomiai rašyti gali kiekvienas“, kurias vedė pati profesorė. Dalyviai turėjo galimybę ne tik klausytis ir žiūrėti, bet ir patys prisiliesti prie kūrybos proceso, išbandyti dekalkografijos ir kaligrafijos dermę, sukurti savąjį darbelį integruojant piešinį ir gautą Ekleziasto išminties eilutę iš Šv. Rašto. Renginį vainikavo darbelių aptarimas, jų apžiūra, bendravimas prie arbatos ir kavos.
Ši popietė tapo gražiu liudijimu, kad menas gali ne tik puošti, bet ir kalbėti, jungti, kviesti mąstyti ir tikėti, gaivinti atmintį bei liesti žmogaus širdį. Labai dėkojame profesorei Zitai Inčirauskienei už prasmingą susitikimą, turtingą pasakojimą, turiningą kūrybinę dirbtuvėlę, o visiems dalyviams – už bendrystę ir tiesiog šiltą, betarpišką buvimą kartu.
ibaznycia.lt
Nuotraukos Lino Atgalainio
