Šiaulių bažnyčiai „Tiesos žodžio“ 35 metai: džiaugsmo, bendrystės ir laisvės šventė

2026-ųjų pavasario pradžia Šiauliuose tapo simboliniu įvykiu bažnyčiai „Tiesos žodis“. Paminėtas 35 metų jubiliejus – tai ne tik chronologinė sukaktis, bet ir dvasinio „sąskrydžio“ šventė, suvienijusi skirtingas kartas, miestus, tautas ir krikščioniškas tradicijas.

Sąskrydžio vizija – pranašystė, tapusi tikrove

Šventinio savaitgalio ašimi tapo pranašo Izaijo žodžiai: „Pakelk savo akis ir apsižvalgyk aplinkui! Jie visi renkasi pas tave: tavo sūnūs ateina iš toli, tavo dukterys atnešamos ant rankų“ (Iz 60, 4).

Kaip šventės pradžioje pastebėjo ilgametė bažnyčios pastorė Anželika Krikštaponienė, ši Rašto vieta, skleidžiasi trimis lygmenimis: kaip istorinis Izraelio sugrįžimas, kaip šiandieninis bendruomenės narių susibūrimas ir kaip eschatologinė ateities viltis. Šventinis tikinčiųjų sąskrydis – tai metas atpažinti Dievo veikimą kelyje, kuris prasidėjo kartu su Lietuvos nepriklausomybės aušra (1990-1991 m.). „Mūsų bendruomenė visada buvo pamokslaujanti, giedanti ir besimeldžianti. Kur Dievo Dvasia, ten laisvė“, – pabrėžė pastorė Anželika, brėždama paralelę tarp laisvo žodžio valstybėje ir gyvo Tiesos žodžio tikinčiųjų širdyse.

O bažnyčios šlovinimo vadovė Rūta Tumulienė istorinę bažnyčios raidą nušvietė per giesmių ir šlovinimo vystymosi kelią pakviesdama visus susirinkusius kartu giedoti Viešpačiui ir ankstyvąsias, ir vėlyvąsias dvasinio prabudimo giesmes.

Istorinė atmintis ir dvasinis identitetas

Šeštadienio popietę prasidėjusi ekskursija „Kita 90-ųjų pusė“, Šiaulių gatvėmis bažnyčios „Tiesos žodis“ istorijos vietomis, priminė bendruomenės šaknis. 1991-ieji tapo atskaitos tašku: tauta budo laisvei, o kartu gimė ir „Žodžio bažnyčios“.

Ekskursijos vadovas ir bažnyčios „Tiesos žodis“ vyresnysis Gintautas Tumulis išsamiai pasakojo apie bažnyčios pradžios įvykius, dalinosi patirtais išgyvenimais, skaitė atsiliepimus iš to meto miesto laikraščių bei citavo R. Kmitos romano „Pietinia kronikos“ herojaus mintis apie Dievą iš 90-ųjų jaunuolio, „regbisto“, lūpų.

Sekmadienio iškilmės supynė liudijimų ir krikščionių bendrystės pynę

Kovo 1 d. „Polifonijos“ salėje vykęs sąskrydis tapo gyvu liudijimu apie bažnyčios įtaką ir platų ryšių tinklą.

Programą praturtino Olegas Paliulis atmintinai ir išraiškingai padeklamavęs Iz 60, 1–9 ištrauką, suteikdamas šventei vizualų ir pranašišką svorį.

Vėliau savo įžvalgomis dalijosi ilgametės tarnautojos Rasa Mardosaitė bei bažnyčios ženklo autorė Geda Žyvatkauskaitė. Šventės solidumo ir džiaugsmo pajautą sustiprino ekumeninis atspalvis: brolio pranciškono Pauliaus Vaineikio bei Šiaulių katalikų vyskupo Dariaus Trijonio sveikinimai, pabrėžę vienybę Kristuje virš konfesinių ribų, jog visi esame sukurti Dievo darbams. Sveikinimus siuntė ir giesmes skyrė bičiuliai iš užsienio ir Lietuvos, pabrėždami brolystės ir sesrystės vertę: Lina (Anglija), Dario Timotheo (Brazilija), Jolanta Voronenkovienė (Telšiai) atliko giesmes, taip pat sulaukėme bažnyčios tikinčiųjų vaizdo sveikinimų iš Lietuvos, Velso, Vokietijos, Danijos, Ugandos bei gyvų sveikinimų iš Dublino ir Telšių miestų bendruomenių. Pastoriai Daiva ir Eduardas Smelovai (Dublinas), pastoriai Loreta ir Romas Valužiai (Telšiai) bei meninkai Zita ir Romaldas Inčirauskai (Anykščiai) džiaugėsi artima draugyste su Šiaulių bažnyčia ir linkėjo toliau turtėti Dievo teikiamomis dovanomis.

Pabaigoje pasisakę Seimo narė Dalia Asanavičiūtės-Gružauskienės bei istorikas dr. Deimantas Karvelis atskleidė dvasinį, valstybinį ir istorinė matmenį. Jie dalyviams akcentavo bažnyčios vietą pilietinėje visuomenėje, tautos identitete ir krikščionio gyvenime. Skambėjo atlikėjo Svajūno Cibulskio giesmė „Ant balto žigo Jis visada“, kuri kvietė žvelgti į ateitį su viltimi.

Su viltimi žvelgia į ateitį

Muzikinė dalis, kurioje persipynė jaunimo ir vyresniųjų kartų šlovinimas, kūrybiniai numeriai bei bendra dvasininkų malda, tapo emocine kulminacija, jog žvelgiama į ateitį su viltimi ir nauja perspektyva. Šventė baigėsi ne tik bendra fotosesija, bet ir stiprino bendrystės džiaugsmą furšeto metu. Sąskrydis patvirtino, kad bažnyčia nėra tik istorija – tai gyvi žmonės, kurie vysto ryšius tikėjime ir meilėje.

35-eri bažnyčios metai – tai tik ankstyvos brandos ženklas, tačiau bažnyčia „Tiesos žodis“ įrodė, kad permainingais laikais išliko tikinčiųjų bendruomene, kuri sugeba ne tik saugoti savo istoriją, bet ir kūrybingai bei draugiškai spindėti Jėzaus šviesa šiandien bei su viltimi žvelgti į ateitį.
*
Nuoširdžiai dėkojame visiems tikintiesiems atvykusiems iš kitų šalių ir Lietuvos miestų į bažnyčios sąskrydi. Iki kitų susitikimų, mielieji!

Parengė A. Krikštaponienė