Stovykla paaugliams „Irkis gilyn“
Prasidedant naujiesiems mokslo metams prisiminkime vasarą, kaip mokiniai džiaugėsi vasaros teikiamom malonėm.
Pirmąsias rugpjūčio (1-4 d.) dienas 14-ka bažnyčios tarnautojų pašventė paauglių turistinei stovyklai. Joje šiais metais dalyvavo 27-ni 10-16 m. paaugliai. Tarnautojus subūrė Jūratė Termenienė. Ji pasidalino, kaip gimė stovyklos šūkis, paraginimas ,,Irkis gilyn“. Ši mintis atėjo beskaitant Bibliją. „Irkis į gilumą ir išmeskite tinklus valksmui“ – šiuos žodžius Jėzus ištaria Simonui Luko evangelijos penkto skyriaus ketvirtoje eilutėje. Pagrindinė stovyklos mintis, anot Jūratės, – raginti paauglius pasitikėti Dievu, nes Jis yra paruošęs naują ir nepaprastą gyvenimą kiekvienam.
Stovykla įsikūrė Paširvio kaime (Šiaulių raj.), šalia Širvio ežero esančioje sodyboje. Jau ne pirmi metai sodybos savininkai mielai priima jaunuosius stovyklautojus.
Stovykloje paaugliams skirti pamokslai, vakaro istorijų pasakojimai, pokalbiai būriuose, užduotys padėjo ieškoti atsakymų į svarbius gyvenimo klausimus: Kas yra pasitikėjimas? Kodėl aš pasitikiu vienu ar kitu asmeniu? Kokias savybes turi asmuo, kuriuo aš galiu pasitikėti? Kodėl aš elgiuosi vienaip ar kitaip šalia tam tikrų žmonių? Kaip mano elgesys keičiasi prie draugų, tėvų, mokytojų? Kokios Dievo savybės skatina Juo pasitikėti? Kodėl verta pasitikėti Dievu? Ar įmanomas pasitikėjimas be santykio? Ar teko patirti nusivylimą, kai buvo sunku pasitikėti kitu žmogumi? Koks mano santykis su Dievu? Ar pasitikiu Dievu? Kaip atrodo pasitikėjimas Dievu mano gyvenime? Ar yra buvę taip, kad baimė sutrukdė paklusti Dievui? Ką reiškia pasitikėti Viešpačiu visa širdimi? Kada man sunkiausia pasitikėti Dievu? Kas padeda pasitikėti Juo? Ką dėl manęs padarė Dievas, kad aš Juo pasitikėčiau? Ar tikiu, kad Dievas yra? Ar verta pasitikėti Dievu? Ką Dievas yra jau padaręs dėl manęs? Koks Jis yra? Koks mano santykis su Dievu? Ar esu patyręs Dievo meilę? Kokiomis Dievo savybėmis man sunku patikėti? Koks Dievo planas yra paskirtas man? Kokias dovanas man suteikė Dievas? Kaip galiu jas panaudoti? Kaip priimami svarbūs sprendimai? Ar užtenka tik tikėti Dievu? Kuo krikščionio gyvenimas skiriasi nuo ne krikščionio? Kaip išlaikyti savo tikėjimą? Su kokiais iššūkiais/pagundomis susiduriu? Kaip su tuo kovoti? Kokiomis mintimis ir lūkesčiais atvažiavau į stovyklą, dėl ko labiausiai nerimavau? Ar pasitvirtino mano baimės, ar pasiteisino lūkesčiai? Ar stovykloje skambėję pamokslai, užduotys, žmonės šalia padėjo man geriau suprasti, koks yra Dievas, gal yra koks patyrimas, supratimas, jausmas, kurį išsinešu iš stovyklos kaip kažką vertingo, brangaus?
Rytai prasidėdavo mankšta. Po pusryčių laukdavome brolių Orento ir Gusto paruoštos laidos ,,Stovyklos žinios”. Tris dienas vaikai turėjo galimybę kūrybiškai veikti būreliuose: „Ledinuko gamyba“, „Pakabuko gamyba“, „Švilpynės gamyba“, ,,Karoliukų paveiksliukai”.
Nuostabų maistą vaikams gamino ir būrių vadovai, ir maloningieji savanoriai – dvi sesės Vilmos, Kęstas ir Vida, Darius ir Jolanta, Ala.
Antrąją dieną stovykloje svečiavosi sesuo Kristuje Rasa iš Vilniaus. Jos interaktyvus pamokslas šalia ežero atskleidė Dievo planą žmogui ir tai, kaip svarbu surasti savo pašaukimą ir išpildyti Dievo valią savo gyvenime.
Vyko dekatlono varžybos, vandens ir didysis žaidimai, talentų vakaras, stovyklos giesmės-himno-šokio mokymasis, šlovinimas, maudynės ežere. Vadovai vaidino vaikams, vaikai taip pat atliko įvairias vaidybines užduotis.
Kasdien dėkojome Dievui už nuostabų orą. Vieną dieną mus atgaivino trumpas vasaros lietus, po kurio danguje pasirodė vaivorykštė. Naktimis galėjome stebėti Paukščių take krentančias žvaigždes ir nurimę giedoti prie laužo liepsnų.
Sekmadienį nuo 12 valandos leidome laiką kartu su tėvais. Pastorė Anželika pamokslavo iš valtelės, kurią pagamino būrio vadovas Patrikas. ,,Dar tokios sakyklos nesu turėjusi”, – sakė Anželika. Tokiu būdu galėjome patirti, kaip atrodė Jėzaus pamokslavimas, kai Jis ežere plūduriuodamas valtyje kalbėdavo minioms. Pastorė pamokslaudama iš Luko ev. 5 sk. ištraukos jaunuoliams pabrėžė, kad irtis gylin, tai rasti savo pašaukimą Viešpatyje, kaip Petras atrado savąjį pasitikėdamas Jėzaus žodžiais.
Stovyklą baigėme būrio vadovės Skaistės paruošta ir vedama viktorina, kurios klausimai padėjo prisiminti ir įtvirtinti esminius dalykus, vykusius tomis Dievo malonėmis apdovanotomis dienomis.
Ant skelbimų sienelės paskutiniąją stovyklos dieną vaikai galėjo palikti savo padėkas ir pageidavimus. Siūlau jų keletą paskaityti:
,,Dėkoju vadovams už pastangas ir nuoširdų dėmesį. Stovykla buvo šauni, smagi, po jos aš visada grįžtu pasikeitusi. Linkiu, kad šią stovyklą toliau laimintų Dievas ir prisijungtų vis daugiau naujų vaikų, kuriems reikia išgelbėjimo.“
,,Ačiū už šlovinimą. Geri vadovai. Geros veiklos, ypač didysis žaidimas.“
,,Ačiū už skanų maistą. Šiaip stovykla patiko, bet galėtų būti ilgesnė.“
,,Ačiū vadovams už gerą darbą, maistas buvo geras. Stovykla galėtų būti ilgesnė. Pasisekė su oru. Stovykla buvo gera!!!”
,,Ačiū Dievui už gerą orą! Ačiū vadovams už vedamas veiklas! Ačiū už maistą! Ačiū už gerai praleistą laiką!”
,,Ačiū vadovams, kad jie mumis rūpinosi, neleido sušalti naktimis. Ačiū už skanų maistą, draugiškumą, žaidimus. Buvo labai geras oras, dėkoju Dievui už jį. Manau, kad šiais metais stovykla buvo geresnė, nei pernai.“
Susitikime visi kitais metais!
Rūta Tumulienė
Nuotraukos Orento ir Skaistės Termenų
