[vc_row][vc_column width=”1/1″]Šio savaitgalio laukiau su vidiniu jauduliu širdy. Žinojau, kad nuo ketvirtadienio iki sekmadienio kiekviena diena bus ypatinga, kitokia, pilna susitikimų, Viešpaties žodžio ir įvairiopo veiksmo.
***
BROLIŲ DIENA
Ketvirtadienį (vasario 19 d.) Tarptautinės Gideono Asociacijos broliai pakvietė Šiaulių miesto ir regiono evangelinių bažnyčių pastorius kartu papietauti. Kavinėje „Smakų smakas“ prie puošniai paserviruoto apskrito stalo susirinko broliai gideoniečiai (iš Čekijos, Latvijos ir Lietuvos) bei Šiaulių ir Radviliškio bažnyčių „Tiesos žodis“ pastoriai. Susirinkusieji džiaugėsi, kad praėjus ilgoms dešimtmečio maldoms, kvietimo ir darbo pastangoms, pagaliau įsikūrė Šiaulių gideoniečių būrys, kurį sudaro šeši broliai, kaip reikalauja asociacijos nuostatai: trys broliai iš laisvųjų krikščionių, trys broliai iš Tiesos žodžio bažnyčios. Šiame susitikime mane, kaip pastorę, ypatingai džiugino toliau augantis evangelinių bažnyčių bendradarbiavimo ir brolybės vaisius, šiuo atveju persipinantis su tarptautinės tarnystės gideoniečių patirtimi, bei atsiveriančios naujos galimybės šiauliškiams broliams dalyvauti Naujojo Testamento platinime Šiaulių mokyklose, viešbučiuose, ligoninėse ir kitur. Norisi linkėti, kad toji tarnystė liepsnotų Viešpatyje ir tikėti, jog geriausios progos Evangelijos sklaidai išlaikytos Dievo iki šios dienos. „O tu laikei gerąjį vyną iki šiol“ (Jn 2, 10b).
Tos pačios dienos vakarą mūsų bažnyčios broliai gausiai sugužėjo į vyrų susirinkimą bažnyčios raštinėje. Nors nusimatė ilgas ir intensyvus savaitgalis, vis tik broliai nepraleido progos susitikti. Gal juos masino naujai atrasta brolybės ir bičiulystės erdvė, o gal neįprasta tema: Vyras ir jo kančios kelias. Broliai samprotavę šia linkme, pamatė, kad vyrui, kaip ir kiekvienam žmogui, gyvenimas yra neįmanomas be kančios skonio. Žmogus nori išvengti skausmo. Tada bėga nuo jo į atskirtį. Bet save izoliavęs nuo kančios, atskiri ir nuo viso gyvenimo. Vyrams, neabejotinai, svarbu būti atviriems Kristuje ir skausmui, ir pažeidžiamumui, nes tada jie gali atsiverti ir kitoms gyvenimo patirtims. O Kristus, „Pats iškentęs gundymus, gali padėti tiems, kurie yra gundomi!“ (Hbr 2, 18).
***
GYVENIMAS PSALMĖSE
Penktadienis (20 d.) buvo pažymėtas susilietimu su dr. Willemu VanGemerenu, Semitinių kalbų žinovu ir Senojo Testamento profesoriumi emeritu, vis dar nuostabiai tarnaujančiu savo garbingame amžiuje. Jo viešnagę Šiauliuose pavadinčiau biblinės Viešpaties išminties ir Šventojo Rašto šventės diena. Svečias paliko mums daug gilių įspūdžių tiek bendraudamas, tiek mokydamas bažnyčioje. Jis meistriškai atvėrė Senojo Testamento lobyno svarbą Bažnyčioje ir pakvietė ne tik pasivaikščioti po Psalmyno rūmus, bet ilgiau pasilikti kiekvienoje psalmėje, nelyg prabangioje menėje, ilgiau pagyventi jose, įžvelgti kaip Izraelio istorija persipina su paties Kristaus balsu tekste. Psalmynas alsuote alsuoja kentėjimo, vilties ir liudijimo tautoms gaidomis. Jis moko Bažnyčią kaip ji gali sekti Kristumi kančioje, viltyje ir liudyti tautoms:
„Psalmynas – tai receptas snaudžiančiai bažnyčiai. Ji pažadinama kančioje, tada atranda viltį Kristuje ir tampa Jo liudytoja.“
„Pradžioje psalmės kalba Dovydo balsu (Ps 1-41) , po to pasigirsta kiti balsai – Korės sūnų, Asafo ir Saliamono (Ps 42 – 72; 73-89), tada prabyla Mozė (Ps 90-100), na, o aukščiausia nata – Naujas Dovydas – doras, tikras, skaidrus, nelyg pats Kristus (Ps 101).“
„Kančios klausimai atsakyti kryžiuje. Kristus supranta mūsų kančią. Svarbu priimti kančią, kuri daro mus paklusniais, kad po to galėtum priimti atleidimą. Kančioje – tremtyje Dievas mus pašaukia atgal pas Save.“
„Nėra šlovės be kentėjimo, ji atveria mūsų širdis kitiems žmonėms. Psalmininkas kenčia ne dėl savęs, jis susitapatina su kitų žmonių kančia. Panašiai turėtų tarnauti ir bažnyčia“.
Dėkoju dr. W. VanGemerenui už Viešpaties išmintį, kuria jis dosniai ir brandžiai dalinasi su kitais.
***
NAUJI VYNMAIŠIAI
Šeštadienį (21 d.) vėl būriavomės bažnyčioje, rinkomės į maldos susirinkimą „Aukštutinis kambarys“ II. Dar nespėjus vakarykščiams įspūdžiams išblėsti, su degančiomis širdimis rinkomės melstis. Pastaruoju metu bendruomenės suaktyvėjęs maldos gyvenimas mobilizuoja visą bažnyčią Dievo ieškojimui, misijai ir liudijimui. Šį kartą mūsų maldos kredo tapo ištrauka iš Mk 2, 20 – 22 – Jaunam vynui būtini nauji vynmaišiai! Meldėme Dievo sau ir bažnyčiai vidinio atnaujinimo, kad atsivertų naujos tarnystės sferos ir prašėme malonės ugdyti naują Dievo žmonių kartą.
***
TARNAVO JAUNIMAS
Sekmadienį (22 d.) pažymėjome 24 – ąjį bažnyčios gimtadienį. Ta proga bažnyčiai tarnavo jaunimas, visi kiti galėjo džiaugtis augančiu jaunuomenės vaisiumi ir pabūti be įprastų atsakomybių. Naujos kartos jaunuoliai debiutavo bažnyčioje! Šlovinimą vedė dvi jaunimo grupės: studentiškas jaunimas ir vyresnių paauglių. Taip pat jaunuoliai vedė susirinkimą, ragino aukoti, liudijo, o jaunimo vadovas Eduardas Gabalas pasakė trumpą pamokslą apie Bažnyčią, kurią stato pats Kristus, o pragaro vartai jos negali nugalėti. Jaunatviškas entuziazmas, valiūkiškumas ir trykštantis džiaugsmas nukėlė visus į bažnyčios pradžią, kai buvome mes, šiandienos tarnautojai, atrasti Dievo ir pašaukti Jam tarnauti panašaus amžiaus. Šis tarnavimas mane labai guodė. Mačiau jaunus žmones, kurie myli Dievą ir bažnyčią! Kol bus tokia nauja karta, bažnyčia gyvuos!
Mintyse sukosi penktadienį girdėtos 102 psalmės 28 eil. žodžiai: „Tavo tarnų vaikai gyvens ir jų palikuonys įsitvirtins Tavo akivaizdoje“.