Žemaitija draugų akimis – pavasarinė bendrystės kelionė
Gegužės 10 d. mūsų bendruomenė leidosi į turiningą ir šiltą kelionę po Žemaitiją. Tai buvo ne tik pažintinė, bet ir giliai dvasinė patirtis – susitikimų, įkvėpimų ir draugystės kupina diena.
Kelionę pradėjome Telšiuose, kur mūsų laukė ypatingas susitikimas su Telšių Evangelijos bažnyčios bendruomenės tikinčiaisiais bei pastoriais Loreta ir Romu Valužiais. Jų svetingumas, atvirumas ir širdingumas paliko gilų įspūdį visiems dalyviams.
Telšiai pasitiko ne tik kaip Žemaitijos sostinė, bet ir kaip menininko, skulptoriaus bei tapytojo prof. Romualdo Inčirausko gyvas muziejus. Mūsų laukė unikali patirtis. Pats profesorius pristatė savo darbus ir per juos papasakojo Žemaitijos bei jos krikščioniškosios kultūros istoriją. Pasakojimo kelionę pradėjo prie Šv. Antano Paduviečio katedros durų – įstabios monumentalios bronzinės kompozicijos, kurią menininkas sukūrė Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejui paminėti. Kiekviena iš aštuonių vario reljefinių kompozicijų apsti iškalbingų detalių, atspindinčių Žemaitijos krikšto istoriją ir krikščioniškų simbolius bei tekstus. Po to menininkas lydėjo mus po visą miestą pristatydamas savo, taip pat kolegų ir studentų darbus: Didžiąją žemaičių sieną, „Meškutės“ skulptūras, geriamo vandens fontaną-šaltinį ir kitus simbolinius miesto akcentus. Pastorius Romas Valužis taikliai pastebėjo: Telšiai – tai ištisa Romualdo Inčirausko darbų ekspozicija. Jo menas ne tik puošia Telšių viešąsias erdves, bet ir liudija apie krikščioniškąsias Žemaitijos šaknis bei hebrajiškosios kultūros paveldą, kurį įkūnijo garsioji Telšių Ješivos mokykla. Taip pat Ješivos muziejuje išklausėme vietinės gidės pasakojimo, kaip atrodė šios mokyklos studento, kuris ruošėsi būti rabinu, gyvenimas. Taip pat aplankėme Telšių Evangelijos bažnyčią, kur kartu pasimeldėme. Telšiai mums tapo ne tik meninis, bet ir dvasinis liudijimas apie Žemaitijos tikėjimo gilumą.
Džiugiai visi papietavę ir paragavę žemaitiškų patiekalų, leidomės toliau į kelionę.
Antroji kelionės dalis mus nuvedė į Kretingą, kur mus pasitiko gidė ir edukatorė Nida Urbonaitė, kuri pakvietė į kvapnią kelionę per laiką edukacijoje „Kava be kavos“. O jos meistriškas pasakojimas apie Tiškevičių dvarą, senąsias kavos tradicijas ir dvaro kasdienybę sukūrė ypatingą atmosferą. Buvo neapsakomai nuostabu susitikti su Nida po daugiau nei trisdešimt metų, kai ji dar būdama jaunuole, studijavo Šiauliuose ir buvo mūsų bendruomenės aktyvia dalimi.
Šios dienos metu ne tik praturtėjome žiniomis, bet ir stiprinome tarpusavio bendrystę, patyrėme Dievo artumą per žmones, kuriuos sutikome.
Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie prisidėjo prie šios kelionės – organizatoriams, mūsų bažnyčios pastorei Anželikai Krikštaponienei ir gidui Gintautui Tumuliui, mus priėmusiems Žemaitijos bičiuliams, ekskursijos rėmėjams, kurie norėjo likti nežinomais, ir visiems dalyviams.
Tokios kelionės mus ne tik suartina kaip bendruomenę, bet ir kviečia žvelgti giliau – į savo tikėjimo šaknis bei Dievo malonę, pasireiškiančią paprastuose, bet prasminguose susitikimuose.
Info ibaznycia.lt
Nuotraukos Lino Atgalainio ir Anželikos Krikštaponienės
