Gyvosios Evangelijos konferencija Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose, 1992 metai

2021 19 vasario | Bažnyčios 30-metis, Fotoreportažai, Įvykiai

30-TIES METŲ KELIONĖ. SIELŲ PJŪTIS – 1991 / 1993 METAI
😇💛💚🧡
GYVOSIOS EVANGELIJOS KONFERENCIJA SPORTO RŪMUOSE, 1992 metai
(Dauguma nuotraukų Gintauto Tumulio)📷🎞🧡
***
Kitas būdas augti ir mokytis buvo ne tik maži tikinčiųjų kassavaitiniai susitikimai – namų grupelės, bet ypatingai tuomet brandinę didieji renginiai – konferencijos ir seminarai, vykę įvairiuose Lietuvos miestuose, kuriuos rengė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių bažnyčios.

Nuo 1991 m. garsiausia ir didžiausia konferencija Lietuvoje buvo „Gyvosios evangelijos“ konferencija, kurią organizavo Vilniaus bažnyčia „Tikėjimo žodis“, o inicijavo jos ilgametis pastorius – Giedrius Saulytis. Jis dalindavosi dvasinėmis kryptimis bažnyčioms Lietuvoje, pavyzdžiui 1992 m. pabrėžė žinią apie tautinės bažnyčios svarbą, kuri atneša atsakymus tautai. „Štai, ko reikia Lietuvai – širdingos atgailos prieš Visagalį Dievą!“ Jis prisiminė ir pranašiškus M. Mažvydo žodžius iš pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmas“ (1547): „Jau nūn, ko tėvai niekada neregėjo, nūn šitai vis jūsump atėjo“. Mažvydas kalbėjo apie evangelijos mokslą, kurio trokšta tautos. Mes matome išsipildant tuos žodžius, nors pats autorius to nematė. Tai ateina į Lietuvą šiomis dienomis“, – kalbėjo pastorius Giedrius S. (iš I. Urbonavičiūtės straipsnio, „Didžiojo Lietuvos pranašo žodžiai pildosi“, „Šiaulių kraštas“,1992 rugpjūčio 27 d., 3 psl.).

Suvažiuodavome į konferenciją vienai savaitei iš visos Lietuvos ir gretimų tautų, Lenkijos, Ukrainos, Rusijos. Susirinkdavo daugiau nei keli tūkstančiai tikinčiųjų į Sporto rūmų salę – didžiausioje to meto Lietuvos auditorijoje. Labai įsikvėpdavome Dievo žinia, kurią pamokslavo ir Lietuvos, ir užsienio pastoriai, misionieriai, skambėdavo bažnyčių šlovinimo grupių, jungtinio choro atliekamos giesmės. Iš Šiaulių važiuodavome visa bažnyčia ir mėgdavome nusipaveiksluoti ant Sporto rūmų laiptų vienos pertraukos tarp susirinkimų metu. Nuo 1992 m. buvau kviečiama pastoriaus Giedriaus Saulyčio joje taip pat pamokslauti. Visi jautėmės dvasios bendražygiais.
(Ištrauka iš pastorės Anželikos apybraižos, https://ibaznycia.lt/sielu-pjutis-baznycios-augimas-ir-jos-statymas-1991-1993-m-ii/)