Laikraštis “TIESOS ŽODIS”, leidyba 1992 – 1993 m.

30-TIES METŲ KELIONĖ. SIELŲ PJŪTIS – 1991 / 1993 METAI
😇💛💚🧡
LAIKRAŠTIS “TIESOS ŽODIS”, leidyba 1992 – 1993 m.
(Nuotraukos Gintauto Tumulio)📷🎞🧡
***
Kadangi norėjome patys daugiau rašyti, skleisti Evangeliją bei ugdyti tikinčiųjų Švento Rašto pažinimą užrašytu būdu, taip pat pasakoti savo liudijimus, kaip Dievas padėjo įveikti gyvenimo sunkumus, 1992 metais rugsėjo mėnesį išleidome pirmąjį bažnyčios laikraščio „Tiesos žodis“ numerį. Jis buvo vieno lapo, dviejų puslapių. Tokius leidome iki 1993 m. Vėliau buvo dvigubi, keturių puslapių. Laikraštį spausdinome iki 1996 m. gruodžio, iš viso buvo išleista 90 „Tiesos žodžio“ numerių.

Kaip užgimė pirmieji laikraščio numeriai savo prisiminimais maloniai pasidalino laikraščio redaktorė Inga Urbonavičiūtė, šiuo metu gyvenanti ir dirbanti pedagoginį darbą Velso vidurinėje mokykloje (Didžioji Britanija):

“Visada turėjau meilę rašytam žodžiui. Tuomet, kai nusprendėme leisti laikraštį, buvom pilni įkvėpimo ir begalinio noro dalintis Dievo žodžiu bei gerąją naujiena su visais. Pirmoji kopija – pirmasis maketavimo modelis – buvo parašytas ranka ir beveik nupieštas su detalėmis. Apie kompiuterinę grafiką tada jokio supratimo tikrai neturėjome. Pirmieji numeriai buvo maketuojami ir leidžiami ‘Šiaulių krašte’ – tuometiniame vietiniame laikraštyje. Iš kur tada tiek drąsos ir nenuilstamos energijos – net neįmanoma nusakyt. Vietinis redaktorius tada žinojo mūsų vardus, ir mes užtrukdavom redakcijoje ilgai, nes jie mums uždavinėdavo klausimus apie Dievą ir jo kelius. Mūsų širdys buvo pilnos idėjų ir naujų užmojų. Jautėmės neveik Martynas Mažvydas, dalindamiesi gerąja naujiena. Tiražas vis didėjo, ir mūsų veikla išsiplėtė.”

Laikraštyje publikavome dvasinius straipsnius, pažintis su svečiais, krikščionybės istorijos apybraižas, dalinomės žmonių tikėjimo patirtimis, liudijimais, atspindėdavome bažnyčios naujienas, įvykius, faktus, kūrybą, sveikinome sutuoktinius. Ilgainiui bažnyčioje įsigijome kompiuterius ir subūrę redakcinės kolegijos komandą (redaktorė Inga Urbonavičiūtė, teksto koreguotoja Virginija Siniauskienė, maketuotoja ir dizainerė Vanda Grigorovič, fotografė Vaidė Dambrauskaitė, korespondentas Zigmas Pocius), įkūrėme darbo kabinetus „Tauro“ patalpose. Laikraščio tiražas augo, nes dvasinių skaitinių lietuvių kalba beveik nebuvo, o žmonės troško pažinti Šventojo Rašto tiesas. Be to laikraščius dalindavome evangelizacijų metu, kad klausytojai galėtų daugiau sužinoti apie mus iš pirmų šaltinių, kas mes esame. Redakcinė kolegija dirbo tiek prie laikraščio medžiagos ruošimo, maketavimo ir spausdinimo, tiek prie knygų leidybos.

Visai netrukus pasirodė ir pirmoji dvasinio turinio mano autorinė knygelė – „Šventumo jėga“ (1993 m.), išleista 10 tūkst. egzempliorių. Ji buvo parašyta pasakyto pamokslo pagrindu ir nagrinėjo Dievo šventumo temą, kas trukdo mums Jį girdėti, kaip žmogui būti laimingu, kaip atpažinti nuodėmę skirtingose sferose. Jau aukščiau minėjau, jog lietuvių kalba stygome dvasinių skaitinių, tad ji greitai išsiplatino. Ši kukli, nedidelio turinio knygelė buvo mielai sutikta 1993 m. „Gyvosios evangelijos“ konferencijoje. Tuomet misionierius iš Švedijos Karlas Gustavas Severinas, tarnavęs konferencijoje, pastebėjo, kad tai pirmoji kregždė, bet ne paskutinė. Knygelė turės „savo brolių ir sesių“. Kitais metais pasirodė dar viena mano knygelė – „Kalno pamokslas“ su Vandos Grigorovič iliustracijomis (1994). Leidykla „Tiesos žodis“, įregistruota 1992 m., vėliau išleido daugiau knygų įvairių autorių.

(Ištrauka iš pastorės Anželikos apybraižos, https://ibaznycia.lt/sielu-pjutis-baznycios-augimas-ir-jos-statymas-1991-1993-m-ii/)