Nė vienas žmogus nėra tik sala

2022 27 sausio | Įvykiai

Sausio pabaigą pažymi dvi reikšmingos datos, kurios kviečia žmones pajausti gilų solidarumo jausmą, įveikti susipriešinimą, pykti, pavydą ir eiti taikdariškos palaimos keliu. Prieš kelias dienas pasibaigė visame pasaulyje žinoma Maldos už krikščionis vienybės savaitė (sausio 18-25 d.), o šiandien minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena (sausio 27 d.), kurios metu kasmet prisimenama nužudytų 6 milijonų Europos žydų tragedija (Lietuvoje kolaboruojant su naciais antrojo pasaulinio karo metu buvo nužudyta per 90 procentų visų mūsų tautos žydų). Minėjimo intencija – kad toks košmaras niekada daugiau nepasikartotų.

Abiejų įvykių proga noriu pasidalinti John’o Donne’o (1573-1631) eilėraščiu – meditacija “Joks žmogus nėra sala” (1624). Šią frazę šiuolaikiniame pasaulyje išpopuliarino praeito šimtmečio amerikiečių katalikų teologas, trapistų vienuolis, filosofas, poetas, mistikas ir socialinis aktyvistas Tomas Mertonas (1915-1968), parašęs dvasingumo knygą tuo pačiu Donne’o pavadinimu “Joks žmogus nėra sala” (1955).

Abu šie autoriai, skirtingais amžiais, matė tą patį – kiekvienas žmogus atlieka svarbų vaidmenį išsaugojant pasaulinę santarvę. Kai žmonės save suvokia visos Žmonijos organiška dalimi, tuomet palaiko tarpusavio sutarimą. Tada nėra svetimųjų, svetimo skausmo, tragedijos ar netekties. Jei kenčia vienas visuomenės narys, kaimynas ar ateivis, kenčia visas visuomenės kūnas.

Mąstant tokiu būdu, imi geriau suvokti ir šimtmečių krikščionijos konfliktinio susiskaldymo padarinių mąstą, ir praeito amžiaus Holokausto tragedijos padarytą neapsakomą žalą žmonijai.

Senieji religiniai, etniniai, rasiniai susiskaldymai, neapykanta, žiaurumas padarė ir tebedaro įtakos ne tik Europai, visam pasauliui, bet kiekvienam žmogui.

Joks žmogus nėra sala

Nė vienas žmogus nėra tik sala;
kiekviena gyvastis – Žemyno gabalėlis,
bendrojo pagrindo dalis;
jei jūra nuplautų Grumstą,
sumažėtų Europa, jos iškyšulys,
taip pat yra su elgesiu tavo draugų,
juk tai – ne vien tik nuosavybė tavo;
bet kurio žmogaus mirtis sumenkina mane,
nes esu susijęs su visa Žmonija.
Todėl manęs neklauski niekada,
kam skambina varpai;
žinoki visada – jie muša dūžius, skamba tau.

MEDITACIJA XVII
Dvasinės mintys ypatingomis progomis
Johnas Donne’as (Džonas Donas)

Vertė A. Krikštaponienė

*
No Man is an Island

No man is an island entire of itself; every man
is a piece of the Continent, a part of the main;
if a Clod be washed away by the sea, Europe
is the less, as well as if a promontory were, as
well as any manner of thy friends or of thine
own were; any man’s death diminishes me,
because I am involved in Mankind.
And therefore never send to know for whom
the bell tolls; it tolls for thee.

MEDITATION XVII
Devotions upon Emergent Occasions
John Donne

Johnas Donne’as (Džonas Donas) (1573-1631) – anglų metafizinės poezijos poetas ir pamokslininkas, Šv. Pauliaus katedros diakonas Londone. Vienas iškiliausių savo laikų pamokslininkų ir vienas didžiausių anglų poetų, žinomas dėl tokių garsių eilučių-posakių kaip „Nė vienas žmogus nėra sala“, „Kam skambina varpas?” ir “Mirtis nėra išdidi”. Savo eilėraštį “Joks žmogus nėra sala” parašė ir išspausdino “Dvasinių minčių rinkinyje, skirtame ypatingoms progoms” (1624). Jos gimė 1623 m. poeto sunkiuoju gyvenimo laikotarpiu, kaip po ilgos kovos su liga, manoma pasikartojančios šiltinės ar karštligės, jis pasveiko.

Pastorė Anželika Krikštaponienė