Nepraleiskime bendrystės, kur Viešpats laukia mūsų tarp Savo žmonių

Brangieji,

Viešpats šaukia mus ne vien tik į asmeninę maldą, bet kviečia į bendrystę – jungtis į Jo Kūną, kuris yra Bažnyčia. Šventasis Raštas sako:

Neapleiskime savųjų susirinkimo, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus juo labiau juo aiškiau regime besiartinančią dieną. (Žyd 10, 25)

Šis kvietimas kyla iš pačios Dievo širdies – Jis žino, kad mūsų tikėjimas stiprėja, kai esame kartu. Bendruomenė – tai dvasinė šeima, kurioje dalijamės Viešpaties žodžiu, šloviname Jį, vieni kitus pakylėjame, meldžiamės vieni už kitus, nešame vieni kitų naštas (Gal 6,2) ir augame šventume (1 Pet 2, 4-5).

Apaštalų darbuose evangelistas Lukas pasakoja apie pirmuosius krikščionis, jų bendruomeninį gyveną, palikdamas puikų ir įkvėpinantį pavyzdį bažnyčioms:

„Jie ištvermingai laikėsi apaštalų mokslo, bendravimo, duonos laužymo ir maldų.“ (Apd 2,42)

Tai nebuvo atsitiktinis susirinkimas – tai buvo gyvas tikinčiųjų susibūrimas, kuriame veikia Šventoji Dvasia. Ir šiandien tas pats, Dievas nori veikti mūsų tarpe. Jis nori kalbėti, stiprinti, guosti, perkeisti.

Neapsigaukime manydami, kad galime gyventi tikėjimu vieni. Juk net ir Kristus vaikščiojo su savo mokiniais, o vėliau juos siuntė po du, o ne po vieną. Tikintysis bręsta bendrystėje, susitikdamas su kitais tikinčiais ir su Dievu.

Todėl  kviečiu, būtinai ateik, jei kovoji sunkią kovą, ateik, jei esi pavargęs ir prislėgtas, taip pat ateik, jei džiaugiesi, dalinkis tuo su kitais. Viešpats yra tarp tų, kurie susirenka Jo vardu (Mt 18,20). Jis laukia mūsų draugėje, Jis laukia ir Tavęs.

Su meile,
pastorė Anželika