Sausio 13-osios vilties atspindžiai 13-oje Psalmėje

Sausio 13-oji – tai diena, kai Lietuva prisimena savo Laisvės gynėjus ir tuos lemtingus istorinius įvykius, visiems drauge stojus ginti neseniai atkurtos, tačiau ilgai išnešiotos, išlauktos, lageriuose ištvertos, Gulage iškentėtos nepriklausomybės.  Ši diena yra gili dvasinė patirtis, kuri glaudžiai siejasi su mūsų tautos išsivadavimo atmintimi, apšlakstyta žuvusių taikingų gynėjų krauju.

Šiais metais, minint sausio 13-osios įvykius, kai po 34 metų vėl iškilo mūsų laisvei geopolitinė grėsmė, imta dar atviriau kalbėti apie sudėtingas, skausmingas nepriklausomybės atkūrimo sąlygas, apie praradimus, aukas ir nukentėjusius. Taip pat paminėtas disidentų nueitas nepaprastas kelias į laisvę. Kurie buvo šaukliais nelyg Jonas Krikštytojas budinę tautos dvasią nepriklausomybės priešaušryje.

Šią dieną kreipdamiesi į Šventąjį Raštą, galime rasti paguodos, stiprybės ir vilties. Jis padeda kiekvienam suprasti lūžinių įvykių dvasinę, emocinę gilumą, kokie prieštaringi jausmai užlieja širdį.

Psalmė 13 yra nelyg mūsų tautos patirto skausmo ir vidinės vilties pajautos atspindys.

Ar amžinai? Ar ilgai slėpsi nuo manęs Savo veidą?

 Ar dar ilgai mane spaus liūdnos mintys, širdį skaudės kas dieną? Ar dar ilgai mano priešas didžiuosis prieš mane?

Pažvelk, išklausyk mane, Viešpatie, mano Dieve! Apšviesk mano akis, kad mirties miegu neužmigčiau.

Kad mano priešas nesakytų: „Aš nugalėjau jį.“ Kad nesidžiaugtų mano prispaudėjai, man susvyravus.

Aš pasitikėjau Tavo gailestingumu. Mano širdis džiaugiasi Tavo išgelbėjimu.

Giedosiu Viešpačiui, kuris man daro gera.

Kaip tikrame gyvenime, psalmėje pastebime dvejopus jausmus – pradžioje gilų lyrinio aš patiriamą skausmą, sielojimąsi, bet po to vėl atrandamą vilties, šviesios išeities pajautą. Psalmininkas kelia klausimus, kiek dar kentėti apleistumą ir neteisybę, kai siautėja priešas. Net giliai tikintis jaučiasi paliktas Dievo. Sielvartauja dėl to, kad jo gyvenimas dvasiškai ištuštėjo, o nugalėję priešai didžiuojasi ir žemina. Tarsi, Dievas būtų užmiršęs Savo žmogų arba nuo jo nusukęs veidą. Tai primena praeito šimtmečio Lietuvos priverstinės ir primestos okupacijos 50 metų, kai tautoje patirta neteisybė, tremčių trauma, didelė skriauda slėgė širdį, o nevilties jausmas temdė akis.

Nors priešas atrodo galingas ir triumfuojantis, vis tik psalmininkas nepaliauja melstis Dievui, prašo suteikti vilties, apšvieti akis, jog nevilty vėl galėtų matyti ir tikėti. Panašiai atrodo disidentų, tikinčiųjų pogrindiniai judėjimai nelaisvose tautose. Jie randa vidinių jėgų Dieve tikėti, jog išvys savo akimis pokyčius, net tada, kai, atrodo, žmogiškumui priešiškos ideologijos tūkstančius kartų stipresnės ir nėra jokios vilties nieko pakeisti.

Nepaisant visko, psalmininkas savo maldingumu išlaiko viltį Dievu. Jis tiki, kad Dievas išgirs jo maldą ir išlaikys jį gyvą iki tos dienos, kai savo akimis pamatys laisvę. Galiausiai, jis mato Viešpaties išgelbėjimą, pergalingą gailestingumą ir gerumą. Kokia didelė dvasiškai pabudusio žmogaus, visos atgimusios tautos galia! Sausio 13-ąją Lietuvos žmonės, degindami laužus miestuose prie svarbiausių objektų, viešai giedojo, meldė Dievo pagalbos, kad būtų apsaugoti nuo sovietinės agresijos.

Psalmė drąsina, jog galime įveikti bet kokius, net ilgai užtrūkusius, iššūkius pasitikint Dievu. Panašiai, sausio 13-osios įvykiai sukėlė didelį skausmą ką tik okupacinius pančius nusimetusiai tautai, tačiau žmonės gynė laisvę savimi, stodami „gyvu skydu“ prieš tankus, o širdyse išlaikė viltį, kad tiesa bei laisvė galiausiai triumfuos. Susivieniję bendryste ir malda bendram tikslui, galėjo pasiekti neįmanomą. Nepaisant fizinės jėgos disbalanso, Lietuvos žmonės tikėjo, kad Dievas yra jų Gynėjas.

Tad Laisvės gynėju diena, kaip ir Psalmė 13,  galingas ir gyvas atmintyje priminimas mums, jog net tamsiausiomis gyvenimo akimirkomis turime ieškoti Dievo bei pasitikėti Jo gerumu iki šlovingos pabaigos. Jog galiausiai, blogis pralaimi, o gėrio siekis triumfuoja. Nors Sausio 13-oji buvo skausminga patirtis, ji taip pat mums tapo vilties ir naujo atgimimo simboliu. Lietuvos žmonės per patirtą skausmą išlaikė viltį, ir atvertę naują gyvenimo puslapį sukūrė laisvą šalį, kurioje iki tol jos istorijoje dar niekada nebuvo taip gera gyventi… Gerasis Dieve, saugok Lietuvos laisvę ir padėk mums kurti saugią ateitį! Amen

Nuotr. iš asmeninio albumo. „Šiandien Sausio 13-osios rytmetys su žyma danguje”