Sekminių atsinaujinimo fenomeno pradžia

Šią dieną galime drąsiai vadinti dvasinio Sekminių atsinaujinimo fenomeno pradžia.

1900 m., spalio 15 d., Charlesas Foxas Parhamas atidarė Betelio Biblijos Institutą Topekoje, Kanzaso valstijoje. Institutas buvo įsikūręs dvare, vadinamame „Stone’s Folly“, kurio statytojas nebaigė statyti, nes pritrūko lėšų. Mokykla buvo grindžiama tikėjimo pagrindais ir išgyveno tik vienerius metus, tačiau jos įtaka išliko kur kas ilgiau.

Dar vaikystėje Parhamas susirgęs reumatine karštine ir būdamas liguistas berniukas iki maždaug aštuoniolikos metų, patyrė stebuklingą išgydymą. Todėl nenuostabu, kad jo teologija daugiausia dėmesio skyrė charizminėms dovanoms – ypač gydymui ir kitų kalbų dovanai. Jis mokė, kad prisipildant Šventąja Dvasia visada lydės kalbėjimas kitomis kalbomis. Jis manė, kad tai turėtų būti tikros užsienio kalbos, kaip Apaštalų darbuose 2 skyriuje pasakojama apie Jėzaus 120 mokinių, kurie per Sekmines prabilo įvairių tautų kalbomis, suprantamai susirinkusiems pagonims iš ktių tautų į Jeruzalę.

Tad Betelio Instituto mokiniai planavo Naujųjų metų išvakarių „budėjimo naktį“ meldžiant Šventosios Dvasios pripildymo. 1901 m. Naujųjų metų pirmomis valandomis studentė Agnes Ozman paprašė Parhamo uždėti rankas ir melstis, kad ji būtų pripildyta Šventosios Dvasios su kitų kalbų dovana, kaip Šv. Dvasios įrodymo ženklu.

Netrukus ji prakalbo kalba, kurią kiti studentai įvardijo kaip kinų. Tą kartą ir daugiau studentų pradėjo kalbėti kalbomis, bei pats Parhamas. Jis tvirtino, kad jie kalbėjo ir rašė keliomis žinomomis kalbomis. Tačiau lingvistai šiuos raštus negalėjo iššifruoti ir patvirtinti, jog tai užsienio kalbos. Nepaisant to, Parhamas kraštutinai teigė, kad misionieriams nebereikia mokytis užsienio kalbų, nes Šventoji Dvasia apdovanojo juos sugebėjimais kalbėti kitomis kalbomis.

Praėjus penkeriems metams po Betelio Instituto uždarymo, Parhamas dėstė Hiustone, kur jo pamokas lankė afroamerikietis vardu Williamas Seymouras. Jis sėdėjo koridoriuje dėl diskriminacijos įstatymų ir klausė paskaitų apie Dvasios išliejimą. W. Seymouras vėliau vadovavo Azusos gatvės atgimimui, kuris, net labiau nei Betelio Biblijos mokykla, uždegė Sekminių judėjimą ugnį. Parhamas atsisakė Azusos, iš dalies dėl to, kad buvo sukrėstas matydamas juodaodžių ir baltųjų maišymąsi, iš dalies dėl to, kad manė pastebėjęs naudojamą hipnozę kontraversiją.

Nors Parhamas nepritarė Azuzos gatvės judėjimui, vis tik jo pasekėjai, mokiniai vieną dieną taps Dievo Asamblėjos (Assemblies of God) dalimi, kuri dabar pasaulyje laikoma didžiausia evangelinių bažnyčių Sekmininkų konfesija, o pats Parhamas vadinamas pirmuoju sekmininku.

Paruošė pastorė Anželika