Vienas geriausių dalykų – matyti patenkintus žmones
Verbų sekmadienis – paskutinis sekmadienis prieš Šv. Velykas, daugelyje Europos šalių vadinamas Palmių sekmadieniu. Tai – Kristaus garbingo įžengimo į Jeruzalę prieš kančią prisiminimas.
Tą sekmadienį, balandžio 2 d., Šiaulių Polifonijos mažojoje salėje įvyko popietė ,,Nuo Venecijos iki Merkinės”. Pagrindinis renginio svečias – dailininkas, fotografas, nuo 2004 m. profesionaliai dirbantis sieninės tapybos ir dekoravimo srityje, – Linas Atgalainis. Popietės dalyviai, įžengę į mažąją salę, ant jos sienų išvydo nuotraukas, kuriose – Lino freskų ant išorinių ir vidinių statinių sienų nuotraukos. Linas Atgalainis – ir tapytojas, ir fotografas, ir akvarelistas. Šį kartą renginio dalyviams jis nuotraukomis ir video medžiaga pristatė savo sienų tapybos darbus ir idėjas. Lino šedevrai puikuojasi ant Širvintų Kultūros centro pastato, Tauragės klinikos sienos, jo tapytas Hipokratas stebi pacientus ir medicinos personalą Šiaulių poliklinikos koridoriuje. Jo freskose vyrauja švelnios pastelinės spalvos, gali būti kokie nors antikiniai griuvėsiai, senos senamiesčio gatvelės, Venecijos kanalai ir pan. Lino dėka kai kurių lietuvių namuose galima pasivaikščioti Italijos gatvelėmis, pasigrožėti Venecijos, Lietuvos urbanistiniais ir gamtos peizažais… Linas taip pat pasidalino, kaip pradėjo tokio pobūdžio veiklą ir, žinoma, papasakojo savo tikėjimo, dievoieškos istoriją. Menininko darbų prisistatymą lydėjo Lino draugų atliekamos giesmės ir eilės.
,,Vienas geriausių dalykų yra matyti patenkintus žmones, kurių namus papuošia mano kūryba.” – teigia menininkas.
Po darbų apžiūros Linas Atgalainis pakvietė visus pasigaminti po paveikslą, kuriame jis paruošė dekoratyvinio tinko įspaudą. Kiekvienas galėjo paragauti sienų dekoravimo meno ant atskiro jam paruošto plotelio – paveikslo.
Po praktinės dalies surengėme darbų parodą, fotosesiją, vaišinomės arbata, kava, užkandžiais, bendravome, dėkojome dailininkui, renginio organizatoriams ir vienas kitam. Bažnyčios ,,Tiesos žodis” pastorė Anželika Krikštaponienė mus palydėjo palaiminimu, palinkėjimais ir malda.
Džiaugiamės galimybe rengti tokio pobūdžio popietes, parodas, užsiėmimus ir tikimės, kad tas noras taip laiminti, džiuginti Šiaulių miesto žmones neišseks, kad tai pataps puikia galimybe kiekvienam krikščioniui menininkui pasidalinti savo kūryba ir tikėjimo dovana.
Artėjant didžiai krikščionių šventei dalinamės Rimutės Velžienės eilėraščiu, kuris skambėjo ir popietės metu.
DIDŽIOSIOS SAVAITĖS mintys – JĖZUS…
O Tu neši šį sunkų kryžių
per ištuštėjusias gatves,
ten už užuolaidų jausmai sumišę –
nuo meilės, nevilties
ir vėl prie atgailos…
O Tu neši, neši pavargęs
per mūsų protų dykvietes tuščias,
kur pučia vėjai pasimetę ir neradę,
ieškotos laimės, pinigų, valdžios…
Nors kojos klumpa, neši išsekęs
per sergantį pasaulį,
išgelbėtą, bet pasiklydusį savy,
o patikėjusius šio kryžiaus kaina
vis lauki einančių su Tavimi…
Paskui… nuleidi galvą
ir leidi save mušti,
apspjaudyti, sučaižyti rimbu…
Krauju pasaulio nuodėmes aplaistęs,
Vėl lauki – kas su Tavim kartu?
Ant kryžiaus kūnas gęsta skaudžiai,
minia sutrikus – ,,Karalius – Tu ar ne?”
Tikėjimo ir meilės aktas pildos –
ką rinksis mūsų širdys –
su Tavimi, ar be?
Linkime laimės gyvenime ir džiugių Šv. Velykų
Parengė Rūta Tumulienė
