2020 m. – PILNATVĖS MISIJOS METAI

2020 8 sausio | Pastorės žodis

Slėnius užpilkite, kalnus ir kalvas pažeminkite, kas kreiva ištiesinkite, kas nelygu, išlyginkite.
(Iz 40, 4)

2020 metai pranašauja Dievo pilnatvę gyvenime, tarnystėje ir misijoje. Pilnatvė yra tai, kai užpildomi trūkumai. Tai nei per daug, nei per mažai – išlyginti keliai. Kai daubos ir slėniai, tuštumos ir trūkumai užpildomi, o kalnai nukasami – PILNATVĖ – taip nutiesiamas kelias Viešpačiui.

Lygiai prieš trisdešimt metų (1990 m., sausį) Šiauliuose pradėjo rinktis mūsų bažnyčia – tai jos užgimimo laikas. Nors pradžia buvo kukli, keletą tikinčių merginų pradėjome rinktis mano tėvų bute melstis ir pažinti Raštą, tačiau tikinčiųjų grupė sparčiai ėmė augti. Mat mes, jaunuoliai įtikėję Kristumi, buvome pagauti Dievo misijos: meldėmės dėl naujos krikščionių bažnyčios užgimimo, liudijome apie tikėjimo teikiančią laisvę savo draugams ir žmonėms gatvėse, rengėme atviras evangelizacijas posovietinėje erdvėje ir nėrėme į Šventojo Rašto studijas… Jau šiame nedideliame susibūrime-embrione buvo aiškios bažnyčios užuomazgos – mes turėjome MISIJĄ.

Po trisdešimties metų, mes taip pat turime MISIJĄ, brandesnę, pilnatviškenę. Ji apima ne tik maldą, Dievo žodžio pažinimą ir sklaidą, bet taip pat kūrybiškumo ir meno išraiškas, visuomeninę ir ekumeninę tarnystę, sielovadą. Šie metai kiekvienam iš mūsų pasižymės vidine misijos pilnatvės pajauta, kai ji skleidžiasi meilės jėga iš širdies.

Širdies misija prasideda tada, kai aptinkame savy, savo aplinkoje realų trūkumą – „dingusią drachmą“, „prarastą brolį“, „dingusią avį“ (Lk 15, 1 – 32)… O baigiasi dideliu džiaugsmu, nes tai, kas buvo pražuvę, atsirado, kas buvo pamesta, buvo atrasta, kas paklydę, vėl surasta. Trūkumas paverstas pilnatve… Tokia yra Kristaus MISIJA – IŠ TRŪKUMO Į PILNATVĖS DŽIAUGSMĄ.

Melskime, kad kiekvienam Dievas padėtų šiais metais rasti dingusį artimą, pamestą „sielą“ ir sulaukti pražuvusio… Surinkime ir susirinkime į Tėvo namus, kur kyla pilnatvės džiaugsmas dėl kiekvieno grįžtančio / ios sūnaus ir dukters!

Atveskite nupenėtą veršį ir papjaukite! Valgysime ir linksminsimės! Nes šis mano sūnus / dukra buvo miręs ir vėl atgijo, buvo pražuvęs ir atsirado“. Ir jie pradėjo linksmintis. (Lk 15, 22-23)

Pastorė Anželika Krikštaponienė