Broliai ir sesės šventė krikščionių vienybę Šiauliuose

2024 22 sausio | Fotoreportažai, Įvykiai, Pastorės žodis

Vakar, sausio 21 d. nuo 13 val. tikintieji iš skirtingų Šiaulių bažnyčių, po savo sekmadieninių pamaldų, rinkosi į  vyskupijos pastoracinį centrą, kur įvyko ekumeninės pamaldos, skirtos Maldos už krikščionių vienybę savaitei. Šiaulių skirtingų konfesijų krikščionys kasmet meldžiasi ir švenčia vienybę nenutrūkstamai nuo 1999 m.

Šių metų pamaldų tema – “Mylėk Viešpatį, savo Dievą <…>, o savo artimą kaip save patį.” (Lk 10, 27)

2024 m. Maldos už krikščionių vienybę savaitės medžiagą parengė ekumeninė grupė iš Burkino Faso (Vakarų Afrikos valstybė). Šioje šalyje gyvena 21 mln. gyventojų. Religiniu požiūriu apie 64 proc. gyventojų yra musulmonai, 9 proc. išpažįsta tradicines Afrikos religijas, o 26 proc. yra krikščionys (tarp jų 20 proc. katalikų, 6 proc. protestantų, 1 proc. stačiatikių). Burkino Faso gyventojai kenčia nuo teroristinių ir smurto išpuolių, kuriuos vykdo radikalios islamistų grupuotės. Nuo jų nukenčia ir krikščionys, yra nužudytų dėl įsitikinimų kunigų, pastorių ir tikinčiųjų. Todėl Burkino Faso krikščionys išsipareigoja vieni kitiems, taip pat kviečia pasaulio krikščionis, eiti meilės Dievui ir meilės artimui keliu, kad apreikštų Kristaus išgelbėjimą visiems kenčiantiems, suklupusiems, net priešiškiems žmonėms. Dievas yra Meilė, o “Kristaus meilė mus suburia į vienybę” (Paulinas Avilietis). Todėl siūloma visiems įsižiūrėti į gailestingojo samariečio veiksnios meilės tarnystę.

Maldos savaitės pagrindiniu tekstu pasitelkiama Įstatymo mokytojo pokalbio su Jėzumi pagrindinė mintis, kas gi yra artimas kiekvienam žmogui. Šis pokalbis ir Jėzaus palyginimas apie gailestingąjį samarietį nuskamba Luko evangelijoje  (Lk 10, 25–37). Samarietis eidamas pro šalį sunkiai sužeisto žmogaus, pasigailėjo jo ir ištiesė pagalbos ranką nepažįstamajam – jis buvo pripažintas artimu nukentėjusiam.

Ekumeninių pamaldų metu skambėjo giesmės, kurias atliko Veikliųjų žmonių bendrijos broliai Valdemaras ir Algimantas, Šiaulių ekumeninis choras „Sekminių miestas“, Šiaulių bažnyčios „Tiesos žodis“ šlovinimo grupė. Susirinkę dvasininkai ir krikščioniškų misijų atstovai meldėsi, dalinosi savo liudijimais, įžvalgomis, refleksijomis papildydami vienas kitą savo mintimis.  Šiaulių veikliųjų žmonių bendrijos atstovas br. Vidmantas Ribinskas kalbėjo apie kiekvienos bendruomenės svarbą, ragindamas tikinčiuosius būti sąmoningais savo bendruomenių tikinčiaisiais, būti ganomais savo kaimenėse ir draugiškai bendrauti su kitomis. Šiaulių Naujosios apaštalų bažnyčios evangelistas Jurgis, Edmundas Gavėnia trumpai prisiminė krikščionybės istorijos kelią Lietuvoje bei pabrėžė, kad mūsų dienų kontekste labai sunku suvokti tokią religiją, kuri dėl tikėjimo įsitikinimo keitimo išsigina savo artimųjų, giminiško ryšio arba net žudo, ką neretai išgirstame vykstant pasaulyje. Broliai iš Kamerūno, kuriuos jau pažįstame nuo pernai, dėkojo ir liudijo, kaip metų bėgyje Dievas padėjo įsitvirtinti Lietuvoje ir rasti darbus, nors gyvenimas vis dar yra nepaprastas kitataučiams mūsų šalyje dėl akivaizdaus jų kitoniškumo. Tarptautinės Gideono misijos atstovas br. Darius Plungė kalbėjo, kad pasaulyje yra ne viena misija, kuri jungia įvairias bažnyčias bendrai tarnystei. Panašiai ir gideoniečiai, tikintieji iš įvairų bažnyčių, kurių siekis, kad žmogų pasiektų Naujasis Testamentas pačiose netikėčiausiose vietose. Šiaulių bažnyčios „Tiesos žodis“ pastorė Anželika Krikštaponienė priminė Augustino ir Bažnyčios tėvų alegorinio samariečio istorijos aiškinimo prasmes. Samarietis – tai Kristus, kuris atėjo ir aukojo save už mus, už sumuštą ir nuodėmės apiplėštą visą žmoniją. O užeiga – tai bažnyčia, kuri toliau slaugo sumuštąjį. Šiandien bažnyčios yra pašauktos tęsti šią gailestingumo misiją pasaulyje: gydyti, atleisite, aukotis, tvarstyti, gelbėti, pakęsti. Dievas kiekvienam duoda kenčiančius žmones, kaip mūsų artimoje aplinkoje, taip ir visuomenėje. Svarbu atsiliepti į tuos poreikius veiksnia meile. Vyskupijos jaunimo centro vadovas kunigas Arūnas Jankauskis tęsdamas samariečio temą, pabrėžė, kad kartais ir mes, krikščionys, atsiduriame tokiame taške, kaip mums reikia tokio samariečio pagalbos ir gailestingumo. Svarbu mokėti priimti pagalbą iš kito, kai jos pačiam reikia. Galiausiai katalikų bažnyčios Šiaulių vyskupijos vyskupas Eugenijus Bartulis apibendrindamas pasakė, kad meilė Dievui yra meilės artimui šaltinis. Gaila, kad žmonės praradę šį šaltinį, tampa kieti ir savo artimoje aplinkoje. Apgailestavo dėl šeimų praradusių meilės tarnystę vienas kitam ir, kurių laivai sudužo dėl šito. Kvietė nepamiršti matyti pačius artimiausius žmones.

Pamaldų simboliu buvo ekumeninis ąsotis, į kurį šiais metais dėjome savo palaiminimus ir palinkėjimus bažnyčioms, ekumeninei bendrystei, taip pat maldas už ramybę ir taiką pasaulyje, už artimuosius, kurie serga, prašymus, kad Dievas padėtų skirtingose gyvenimo situacijose.

Pamaldas baigėme giesmėmis „Palaiminimas“ ir džiugiu tikėjimo skelbimu visi giedodami „Kas tik tai tiki, turi gyvenimą“.

Po to gerdami kavą, arbatą ir vaišindamiesi skanėstais, drauge visi dalinomės mintimis, patirtimis, pasakodami savo įspūdžius iš mūsų bendrų pamaldų. Linkėjimo vieni kitiems dar daug bendrų, prasmingų darbų nuveikti Viešpatyje.

Parengė pastorė Anželika Krikštaponienė

Nuotraukos Gintauto Tumulio

Nuotraukos Gedimino Beržinio

Pamaldų tiesioginės transliacijos įrašas

Array