Dvasinė refleksija. Džiaugsmas ir ramybė, kurių niekas neužgoš (Ps 4)

Tu davei mano širdžiai daugiau linksmybės negu jiems, kai jie turi gausiai javų ir vyno.
Atsigulu ramus ir užmiegu, nes Tu vienintelis, Viešpatie, leidi man saugiai gyventi. (Ps 4, 7-8)

Ketvirtoji psalmė vadinama vakaro malda arba vakaro himnu. Ji struktūriškai jungiasi su 5 psalme, kuri yra ryto malda. Abi psalmės kviečia žmogų šlietis prie gerojo Dievo ir kontempliuoti dangiško Tėvo artumą, gerumą nusivylimo valandą. Nes kai visiškai pasitikime Dievu protu ir širdimi, atrandame neapsakomą džiaugsmą sielai ir poilsį kūnui, vidinę ramybę ir pasitenkinimą užmiegant.

Mat anksčiau išklausytos maldos ir patirta Dievo ištikimybė, skatina pasitikėti Dievu dabar: Kai šaukiuosi Tavęs, išklausyk, mano teisumo Dieve! Tu išlaisvinai mane, kai buvau suspaustas. Būk man gailestingas, išgirsk mano maldą! (4, 1) Kreipinys mano teisumo (sedeq) Dieve išreiškia glaudžią bendrystę ir ryšį tarp Dievo bei Jam atsidavusio žmogaus. Tai yra daugiau nei standartinė religinė norma, ar forma. Tai teisaus Tėvo gailestingas palaikymo santykis Savo vaikams, kuriems Jis pažadėjo pagalbą ir pergalę sunkiose situacijose.

Todėl psalmistas toliau ragina žmones, paprastus piliečius to meto Izraelio gyventojus, neniekinti Dievo žmogaus, kurį Viešpats sau išskyrė – Žinokite, kad Viešpats sau atskyrė šventąjį. Viešpats išgirsta, kai Jo šaukiuosi. (4, 3) Kiekvienas dievotas žmogus yra „arti dangaus“, t. y. turi artimos bendrystės su Dievu saldumą. Apie tokį artumą psalmistas pakartoja kitų žmonių kontekste, kuriems tikintis gali atrodyti keistai. Psalmistas subara tuos žmones be reikalo nerūstauti, nenusidėti nesupratimu ir nurimti širdyje gulint savo guolyje. Skatina verčiau aukoti Dievui aukas ir mokytis Juo pasitikėti vietoj to, kad niekintų tikintįjį ir jo Dievą. (4, 4-5)

Nors žmonės gali jaustis nusivylę Dievu, prašyti Jo gerumo pademonstravimo, kad Jis padarytų kažką gero, parodytų savo šviesų veidą (4, 6), vis tik psalmistas nepasiduoda bendram nerimui ir pasitiki Dievu, kuris veikia. Atgauna savo džiaugsmą širdyje ir nueina ramus miegoti, nes Viešpats leidžia saugiai, išlaikant linksmą širdį, gyventi net sunkumų akivaizdoje.

Tai primena mūsų dienas, kai žmones globaliai užgulė bei prispaudė įvairios krizės, minčių sumaištis ir priešingų nuomonių chaosas. Tuo metu ne vienam norisi pakelti pirštą ir pagrūmoti dangui, kodėl taip sunku, kur Tavo šviesus veidas? Bet nuo tokio veiksmo širdis nenurimsta, sielai nepalengvėja. Šis laikas kaip niekada tinka pradėti aukoti aukas Viešpačiui, atsigręžti į dvasingumą, siekti Jį prisiminti, ir Jame atrasti giluminį džiaugsmą bei nusiraminimą. O Dievo žmonėms svarbiausia likti ištikimiems, nepasidavusiems sumaiščiai, panikai, gyventi maldingą gyvenimą vakarinių himnų ir rytinių psalmių apsupty. Dievo artumas linksmina kaip vynas ir pasotina sielą, kaip javų gausa.

Klausimai apmąstymams:

Kaip jaučiuosi vakarais, kai grįžtu namo po visų darbų? Kaip reaguoju į skirtingus šių dienų iššūkius globalius ir vietinius? Kokią daro įtaką man žmonių kalbos? Ką patiriu, kai širdis susitinka su Dievu?

Malda:

Kai šaukiuosi Tavęs, išklausyk, mano teisumo Dieve! Tu išlaisvinai mane, kai buvau suspaustas / a. Būk man gailestingas, išgirsk mano maldą!
Tu dovanoji mano širdžiai linksmybės kasdien, pasotini savo artumu, kaip duona.
Atsigulu ramus ir užmiegu, nes Tu vienintelis, Viešpatie, leidi man saugiai gyventi nuolat kintančiame pasaulyje.
Amen