Dvasinė refleksija. Kai daug vargų užklumpa
Viešpatie, kiek daug yra mane varginančių, daug tų, kurie sukyla prieš mane. (Ps 3, 1)
Šie psalmės žodžiai patvirtina gyvenimišką tiesą, bėdos po vieną nevaikšto. Deja, kartais jos ateina dideliais būriais. Tradiciškai 3-oji psalmė priskiriama karaliaus Dovydo autorystei. Jį ištiko dideli vargai. Manoma, kad psalmė atspindi tą Dovydo laikotarpį, kai sąmokslą tautoje sukėlė jo sūnus Abšalomas. Savo audringame gyvenimo kelyje, jis ir vėl nebeturi į ką iš žmonių atsiremti. Neliko draugų, bendražygių ar šeimos narių, kuriais galima visa širdimi kliautis. Vargų ir vienišumo akimirkoje Dovydas ieško pagalbos Viešpatyje.
Sudaužytos širdies tėvas, pažemintas karalius skundžiasi mylinčiam Dievui savo priešų gausa. 2 Samuelio 15 skyrius gana detaliai pasakoja apie gražiausio karaliaus sūnaus Abšalomo sukurstytą sąmokslą prieš tėvą. Paminėta, jog „sąmokslas išsiplėtė, nes žmonės nuolat ėjo pas Abšalomą“, kuris būre nepatenkintuosius (2 Sam 15, 12), o Dovydo pajėgumas nuolat mažėjo! “Viešpatie, kiek daug yra mane varginančių, daug tų, kurie sukyla prieš mane!”, – Dovydas išlieja širdgėlą Dievui. Šis pavyzdys rodo, kad didelis žmonių junginys nebūtinai bus geras, jei jungiasi nepatenkinti žmonės klaidingais tikslais, ieškantys, kaip politiškai išlieti savo nepasitenkinimą bei perimti valdžią. Dėl sąmokslo Dovydui teko trauktis ir vėl, kaip karaliaus Sauliaus persekiojimo dienomis, tapti karčią duoną valgančiu pabėgėliu. Tuomet jis bėgo nuo karaliaus Sauliaus pykčio, dabar – nuo garbėtroškos sūnaus sąmokslo.
Koks didelis sielvartas dėl sūnaus gluminančio pabėgėlio tėvo sielą. Be to negana, kad sūnus – brangus Abšalomas sudaužė širdį, štai dar ir patarėjas Ahitofelis paliko jį, generolai ir kareiviai atsuko savo karaliui Dovydui nugaras. Psalmėje Dievui Dovydas cituoja priešininkų kalbas. „Apie mane daugelis kalba: „Nėra jam pagalbos Dieve“. (Ps 3, 2)
Žinoma, šie žodžiai labiausiai, kaip strėlės, vėrė širdį. Skaudino jų skelbiamos paskalos, kad Dievas apleido karalių. Dovydas, paliko viską – rūmus, sostą, šeimą – ir gėdingai traukėsi su maža ištikimųjų grupe. O Šimis, kaip lojantis šuo, jo atsitraukimo skausme ėjo iš paskos bei visaip jį keikė ir žemino. Tai žemiausias slėnis Dovydo gyvenime. Gyvenimas išsiderino, kai kurios stygos nutrūko, nebeskamba, kaip giedotojo arfa, kuriai reikia laiko pataisyti, suderinti, sustyguoti. Žinoma, Dovydas žino, kad pas Dievą jis gali ateiti su visais savo vargais ir silpnumais, rasti Jame prieglobstį sunkią dieną. „Bet Tu, Viešpatie, esi mano skydas ir mano šlovė. Tu pakeli mano galvą. Aš Viešpaties garsiai šaukiausi, ir Jis išgirdo nuo savo šventojo kalno. (Ps 3, 3, 4)
Dvasiniame ieškojime, maldos šauksme širdies stygos derinamos, siela nurimsta – įvyksta lūžis ne tik psalmės dinamikoje, bet ir pačiame psalmininko požiūryje: „Aš atsiguliau ir užmigau, ir vėl pabudau, nes Viešpats mane palaikė“ (3,5). Ryte pabudęs suprato, kad baimė dingo. „Nebijosiu, dešimties tūkstančių žmonių žmonių, kurie sustoja aplinkui mane“ (3, 6). Jis regi pergalę ateinančią iš Viešpaties, kaip pats Dievas atmokės ir apgins kenčiantį tėvą ir karalių. Viešpatyje yra išgelbėjimas! Palaimink savąją tautą! (3, 8)
Kai mums sekasi, sutariame su draugais ir bendradarbiais, ar galime pagalvoti, kad kada nors mus gali ištikti skaudi išdavystė, netikėtas išsiskyrimas dėl skirtingų priežasčių? Niekada taip negalvojame. Tačiau gyvenimas aiškiai rodo, kad niekas šito negali išvengti: nei didis, nei mažas, nei vargšas, nei turtingas, nei doras, nei nedoras. Pasaulyje nėra nieko painiau, kaip žmonių santykiai. Tačiau virš visko yra Dievas, Jo pagalba, Jo malonė. Panašiuose sielos varguose mūsų širdys, kaip arfos stygos, greitai išsiderina. Emocijos banguoja, ima viršų ir kėsinasi paskandinti, nes jaučiame stiprų apleistumo jausmą. Ši psalmė kviečia visuose varguose atrasti dvasingumo galią, nerti į maldos pasaulį. Ten nurimsta širdis, atsiveria nauja, transcendentinė perspektyva, o viso bėdos, atslūgus dramatiškoms emocijoms, sumenksta, tampa mažos lyg žiūrėtum į jas iš kosmoso perspektyvos.
Klausimai apmąstymams:
Kokie vargai šiandien slegia mano sielą? Dideli ar maži, išoriniai konfliktai, sunkumai ar vidiniai nusvilimai savimi? Kaip jaučiatės, kai jie sukrenta į vieną vietą? Ką darote? Kaip sprendžiate situaciją?
Malda:
Mano Dieve, bėgu pas Tave ir glaudžiuosi prie Tavęs, kai mane suspaudžia sunkumai. Suteik man drąsos pakeisti tai, ką galiu pakeisti, duok man Savo ramybės priimti tai, ko negaliu pakeisti ir teik man išminties atskirti vieną nuo kito. Parodyk man Savo kelią ir stiprink mane tame kelyje. Amen.
[manual_related_posts]