Dvasinė refleksija. Kai pasižiūriu į Tavo dangus (Ps 8.)

Kai pasižiūriu į Tavo dangus, Tavo rankų darbą, į mėnulį ir žvaigždes, kurias Tu išdėstei, kas yra žmogus, kad jį atsimeni, ir kas žmogaus sūnus, kad jį aplankai? Jį padarei ne ką menkesnį už angelus, garbe ir šlove jį apvainikavai. Tu davei jam valdžią Tavo rankų darbams, jam po kojų visa padėjai. (Ps 8, 3-6)

Aštuntoji Psalmyno psalmė yra sužavėtos, dėkingos širdies Dievo garbinimo psalmė. Jos autorius, nužvelgęs visą kūrinijos didybę nuo dangaus iki žemės, pradeda ir baigia šią psalmę tuo pačiu šūksniu apie Dievo vardo, kaip visatos Valdovo, šlovę bei iškilumą. Viešpatie, mūsų Valdove, koks įstabus Tavo vardas visoje žemėje! Tu iškėlei savo šlovę virš dangų. (Ps 8, 1; 9)

O apžvelgęs visatos neaprėpiamas platybes, apstulbsta, viena vertus, žmogaus mažumo pojūčiu – kas yra žmogus, kad jį atsimeni (4 eil.). Kita vertus, jį stebina didingo Dievo artumas, betarpiškumas, kai Jis priartėja prie pačių mažiausių ir silpniausių bei suteikia jiems ypatingą galią – kūdikių ir žindomųjų lūpomis Tu paskelbei apie savo jėgą savo priešams, kad nutildytum priešą ir keršytoją. (2 eil.); ir kas yra žmogus, kad jį aplankai? (4 eil.) Jokiuose kituose pasaulio tautų senuose tekstuose ir mituose nerasime tokio Dievo santykio su žmogumi, kaip Šv. Rašte. Dažniausiai juose žmogus yra pavergiamas skirtingų dievybių, pusdievių ir žemės tironų. Tuo tarpu Biblijos pasaulėžiūros autoriai ir psalmininkai (Ps 8, Ps 19) atskleidžia, kad žmogui suteikta ypatinga galia – patirti glaudų santykį, bendrystę su savo Kūrėju, kuris jį aplanko. Žmonės, visų rasių ir abiejų lyčių, sukurti pagal Dievo atvaizdą ir geba puoselėti artimus santykius su Dievu, kitais žmonėmis ir su visais gyviais ant žemės.

Žmonės gavo intelekto, valios, sprendimų ir kūrybingumo galių virš gyvūnų, Žemės reiškinių ir dėsnių, nelyg Dievo angelai. Jį padarei ne ką menkesnį už angelus, garbe ir šlove jį apvainikavai. Tu davei jam valdžią Tavo rankų darbams, jam po kojų visa padėjai: visas avis ir jaučius, net lauko žvėris padangių paukščius ir jūrų žuvis, ir visa, kas jūros takais plaukioja. (5-8 eil.) Tačiau nevalia, kad toji valdžia būtų netinkamai ar neišmaniai panaudojama kūrinijos atžvilgiu. Pirmiausia, žmogus, matydamas kūrinijos galybę, įvairumo harmoniją, grožį, plotį, erdvę ir didybę, neturėtų jos garbinti, kaip dievybės, nes visa tai kalba apie neregimojo Dievo, kaip Kūrėjo, egzistavimą, Jo ypatybes. Kūrėjui skirta visa garbė. Dievas ir Jo sukurtas pasaulis nėra tapatūs. Kūriniai daug ką pasako apie Kūrėją, bet Jo negali pakeisti. Žmogus vidinėmis akimis geba matyti transcendenciją, skaityti kūrinių ženklų prasmes ir suvokti neregimojo visatos Dievo savybes,  taip pat dvasia veržtis link Dievo Dvasios. Todėl jį Vieną psalmistas garbina Jo kūrinių didybės apsupty.

Iš kitos pusės, žmogus negali visko sumenkinti ir mechaniškai naudotis kūrinija, kaip daiktais ar dėsniais, tik savo vartotojiškoms reikmėms patenkinti ir nieko gero jai neduoti. Tai neteisingas, netgi pražūtingas santykis į kūriniją, kuris kenkia ne tik gamtai, visatai, bet ir žmogui – sau pačiam – nedidelei didingos visatos dalelei. Juk gamtoje viskas cikliškai grįžta – ir derlius, ir kolapsis – priklausomai, kaip žmogus elgiasi.

Šventasis Raštas, o šiuo atveju, psalmistas perteikia pagarbų santykį į Dievą ir savo žemiškuosius namus. Kiekvienas žmogus turi naudoti kūrinijos resursus geriems tikslams, atsakingai puoselėti ir prižiūrėti visus jos turtus, kuriuos Kūrėjas dovanojo žmonijos kartų kartoms ir visai Žemės gyvybei. Rašto išmintis ragina žmogų vengti viso to, kas daro pikta, kenkia aplinkai (karų, ekologinių katastrofų, išteklių korumpuoto naudojimo ir t.t.). Bet skatina siekti nešti gerus vaisius žmonijos šeimai ir kūrinijai, nepaliaujant bendrauti su savo Kūrėju, šlovinti Dievą, kuris teikia žmonėms vidinių jėgų, sąžinės ir orumo išmintingai išlaikyti teisingą žemiško gyvenimo kursą.

Klausimai apmąstymui

Koks mano, kaip asmens, ir mūsų, kaip grupės, santykis į kūriniją? Kaip vertinu Dievo kūrinius? Ką konkrečiai darau, kad santykis į kūriniją būtų panašus, kaip Šventajame Rašte? Pasvarstykite ir aptarkite teisingus, dorus ir sąžiningus veiksmus, kuriuos galima pritaikyti gyvenime kūrinijos atžvilgiu savo kasdienybėje. Kaip gamtos pajauta padeda pažinti Dievo savybes?

Malda

Viešpatie, mūsų dangiškas Tėve, Tu visa įstabiai sukūrei ir sujungei gyvais saitais. Aš esu Tavo sukurto pasaulio maža dalelė. Viešpatie, padėk man išpildyti savo misiją žemėje, atlikti gera, ir taip pašlovinti Tavąjį vardą. Suteik jėgų pasipriešinti piktajam, piktnaudžiavimui, korumpuotam santykiui į gamtą, ir į žmones, kurie sukurti pagal Tavo atvaizdą. Atverk kelius ir pamokyk būdų, kaip galiu prisidėti prie kūrinijos puoselėjimo. Trokštu šlovinti Tavo vardą per visas gyvenimo dienas. Amen.