Velykinės savaitės dvasinė kelionė
Evangelijų skaitiniai ir refleksijos
Priartėjome prie didžiausios krikščionių metų šventės – Velykų – Kristaus mirties ir prisikėlimo dienos, didžiųjų velykinės savaitės įvykių. Deja, šiandien neretai Velykos nublanksta Kalėdų kontekste, net tikintieji labiau mėgsta Kristaus gimimo šventę. Mat pagal šiuolaikinių žmonių psichologiją, mes mieliau galvojame apie gimimą, kūdikystę, vaikystę, nei apie mirtį ir prisikėlimą. Šiuolaikinis žmogus per menkai skiria dėmesio apmąstyti žmogaus trumpalaikiškumą, trapumą, mirtį ir prisikėlimą. Tačiau mums, krikščionims, yra neabejotinai lygiai svarbi, ir Kristaus – Dievo Sūnaus įsikūnijimo (inkarnacijos) tiesa, ir Jėzaus, kaip Mesijo, įvykdžiusio atpirkimą per mirtį ir prisikėlimą. Tai – du, niekada neišsenkantys, gilūs tikėjimo ir dvasingumo šaltiniai. Iš jų semiame tikėjimo gyvasties.
Velykos darosi dar labiau aktualesnės pandemijos laiku, kai visame pasaulyje, kiekvienoje tautoje, kiekvieno žmogaus gyvenime vyksta nuožmi kova tarp mirties ir gyvenimo, iškylančių vidinių konfliktų ir įtampų, tarp melagienų ir tiesos, nusivylimo ir vilties. Todėl velykiniai įvykiai aprašyti keturiose evangelijose darosi dar iškalbingesni ir reikšmingesni esamose sąlygose.
Tad pandemijos laiku noriu visus pakviesti stabtelėti ir sekti Kristumi Jo Paschos kelionėje visą savaitę. Žemiau pateikiu skaitinius, dienas ir įvykius tokia seka, kokia yra evangelijose, kad kiekvienas galėtumėte kasdien, nuo šio penktadienio iki kito sekmadienio, skaityti juos asmeniškai, šeimos rate arba nuotolinėje bičiulių grupelėje bei pasemti dvasinės atgaivos, įžvalgų, vilties savo gyvenimui.
Linkiu prasmingos ir viltingos velykinės kelionės iki galutinės pergalės – Kristaus prisikėlimo ryto!
***
PENKTADIENIS prieš Palmių / Verbų sekmadienį – Jėzus atvyksta į Betaniją
Skaitinys: Jn 12, 1-8
Jėzus atvyko į Betaniją šešias dienas prieš Paschą ir savo kančią ant kryžiaus praleisti šiek tiek laiko su savo draugais Marija, Morta ir Lozoriumi. Su jais buvo ir dvylika Jėzaus mokinių. Čia Morta visus dosniai vaišino ir patarnavo prie stalo, Lozorius džiaugėsi Jėzaus draugyste, o Marija patepė Jėzaus kojas brangiu nardo tepalu, pagarbindama Jį, kaip savo Viešpatį, grąžinusį brolį Lozorių iš mirties į gyvenimą. Bet ne visų širdys buvo nusiteikusios draugiškai ir tinkamai.
Pamąstykite:
Kas būdinga draugams, kurie kartu švenčia gyvenimą, nuoširdžiai džiaugiasi pergalėmis ir gerais darbais bei širdimi atjaučia sunkią valandą?
Pagalvokite, kaip jūs palaikote savo draugus šiame pandeminiame laike?
Malda:
Viešpatie, nors pasaulis manęs nepažįsta, te mano mintys ir veiksmai nesupriešins manęs su savimi pačiu.
Pakelk mano akis nuo žemės ir neleisk pamiršti, kad žvaigždės taip pat reikalingos. Neleisk teisti kitų, kad neužsitraukčiau pasmerkimo.
Te nesižavėsiu pasaulio klegesiu, bet ramiai trauksiu savo keliu.
Duok man keletą draugų, kurie mylės mane tokį, koks esu; malonia vilties šviesa nepaliaujamai apšviesk neryžtingus mano žingsnius.
Amen (Pagal Max Ehrmann eilėraštį „Malda“)
***
ŠEŠTADIENIS prieš Palmių / Verbų sekmadienį – žmonės įtikėjo Jėzų dėl pamatyto ženklo
Skaitinys: Jn 12, 9 -12
Žmones pasiekė žinia, kad Jėzus lankosi pas prikeltą Lozorių. Jie atėjo pažiūrėti ne tik Jėzaus, bet ir Lozoriaus. Lozorius tapo traukos centru. Išvydę stebuklą, žydai patikėjo Jėzumi. Fariziejai norėjo nužudyti ne tik Jėzų, bet ir Lozorių.
Pamąstykite:
Ar tikėjimas, pamačius stebuklus, yra stiprus? Prisiminkime, kaip žydai pasielgė po savaitės, kai fariziejai sukurstė minią prieš Kristų. O ką Kristus sako po prisikėlimo apaštalui Tomui? Kas palaimintesnis, kuris tiki regėdamas, ar neregėdamas?
Kodėl fariziejai siekia nužudyti ir Kristų, ir Lozorių? Kur slypi tokio mąstymo pavojai?
Malda:
Viešpaties, duok malonės tikėti Tavimi ne tik dėl stebuklų, kuriuos mačiau savo gyvenime, bet dėl Tavo atpirkimo darbo. Nes Tavo mirtis ir prisikėlimas išvadavo mane iš amžinos prakeikimo, nuosavo teisumo, savęs pervertinimo ir smerkimo.
Tegul Tavo malonė ir toliau auga mano širdyje per asmeninį Tavęs pažinimą.
Amen
***
PALMIŲ / VERBŲ SEKMADIENIS – Kristus žengia į Jeruzalę
Skaitiniai: Mat 21, 1–11; Mk 11, 1–11; Luk 19, 28–44; Jn 12, 12–19
Sekmadienį, pirmąją žydų savaitės dienos rytą, Jėzus iš Betanijos pakilo romėnų nutiestų keliu ant Alyvų kalno, nuo kurio atsiveria įspūdingas vaizdas. Iš rytų pusės – Judėjos dykuma, iš vakarų – per Kedrono slėnį Jeruzalė – Izraelio karalių miestas. Jėzus užsėdęs ant asilaičio, kaip buvo pasakyta senose pranašystėse (Zach 9, 9), lydimas mokinių ir minios, kuri sveikino Jį palmių šakelėmis ir šūksniais, įjojo į Jeruzalę. Minia sutiko Jėzų su šūksniu „Hosanna“ (Ps 118, 25-26), priskyrė jam mesijinį, būsimojo Izraelio karaliaus, Viešpaties titulą.
Pamąstykite:
Jūsų pastebėjimu, kuo buvo ypatingas Jėzaus įžengimas į Jeruzalę? Įvardinkite bent 3 mesijinius bruožus, kurie jums itin svarbūs. Ką jie jums sako, kaip tai pasireiškia jūsų gyvenime?
Malda:
Viešpatie Jėzau, su džiugia širdimi pasitinku Tave, kaip nuolankų mesiją, atėjusį ne pražudyti, ne nuteisti, bet gelbėti manęs, gelbėti žmonijos. Padėk man priimti save ir kitus, kaip Tu priimi mane ir kitus. Saugok mano širdį nuo užkietėjimo, kad neprarasčiau gyvo dvasingumo, tiesos nuovokos ir neduok pasitenkinti paviršutinišku religingumu, apsigauti melagingu teisuoliškumu.
Amen
***
PIRMADIENIS – Šventyklos apvalymas
Skaitiniai: Mat 21, 10–17; Mk 11, 15–18; Luk 19, 45–48
Kitą dieną Jėzus atėjo į šventyklą. Šventyklos vadinamame „pagonių“ kieme pamatė prekybininkų ir pinigų keitėjų gausą. Šventyklos kiemas virto ne tik prekybos, bet ir „plėšikų“ namais, t. y. vieta, kur vyko lupikavimas. Aukų prekiautojai, parduodantys gyvulius ir karvelius aukojimui, bei pinigų keitėjai, kurie keitė romėnų pinigus į žydų monetas uždirbdavo didelį pelną žydų švenčių metu. Jėzus apvertė prekiautojų stalus ir išvarė pinigų keitėjus, sakydamas, kad į šventyklą žmonės renkasi melstis iš visų tautų. Šventyklai nedera pakeisti paskirties ir tapti turgumi. Juk „pagonių“ kiemas, kuris virto prekyviete buvo vienintelė vieta, kur galėjo ateiti pagoniškų tautų žmonės į šventyklą pasimelsti, žydų kiemas, kur rinkdavosi žydai, buvo jiems uždaras.
Pamąstykite:
Jūsų manymu, ką reiškia Jėzaus žodžiai: „Dievo namai yra maldos namai visoms tautoms“? Kaip manote, kuo papiktino Jėzų prekyba šventyklos kieme?
Malda:
Jėzau, tu kvieti mane bendrauti su Tavimi meldžiantis, šlovinant. Tu matai širdį ir mintis. Trokštu išsaugoti bendrystę su Tavimi. Tegul laiką, kurį skiriu maldai su Tavimi, šlovinti Tave, ar skaityti Tavo žodį, niekas neišstumia mano gyvenime. Duok vidinių jėgų tai išsaugoti per visas savo gyvenimo dienas.
Amen
***
ANTRADIENIS – Aukštųjų kunigų konfrontacija, kontraversija ir Jėzaus palyginimai
Skaitiniai: Mat 21, 23– sk. 23; Mk 11, 27– sk. 12; Luk 20, 1– sk. 21, 4
Jeruzalėje Jėzus susiduria su aukštųjų kunigų, Rašto aiškintojų ir vyresniųjų konfrontacija. Pastarieji spendė Jam pinkles, ieškojo preteksto suimti. Tačiau Jėzus išvengė kunigų paruoštų spąstų. Bei pasakė ne vieną palyginimą apie tuos, kurie nusavino dvasinius titulus, Dievo tautą ir patys atsisėdo į Mozės krasę valdyti. Jėzus perspėja ne tik mokinius, bet ir žmones dėl fariziejų klastos.
Pamąstykite:
Kaip jūs manote, kodėl Jėzus kritikuoja to meto religinių lyderių darbą. Kokie Jo argumentai prieš jų neteisėtą vadovavimą ir veiksmus?
Malda:
Viešpatie Jėzau, Tu pašaukei mane tikėti, sekti Tavimi ir iš Tavęs mokytis mylėti, tarnauti Dievui ir žmonėms. Tu raginai saugotis veidmainystės ir išorinio religingumo patoso, kai išorėje rodomės geri, dori ir teisingi, o viduje galime būti blogesni už kitus. Saugok mane, Viešpatie, nuo saviapgaulės, noro puikuotis virš kitų ir kitų žeminimo.
Amen
***
TREČIADIENIS – Jėzaus eschatologiniai palyginimai
Skaitiniai: Mat, 24, 1-53; Mk 13, 1–37; Luk 21, 5–36
Manoma, kad tai galėjo būti antradienio popietė, nes apie trečiadienį, kitos dienos nuorodos neatrandame tekste. Jėzus žvelgia nuo Alyvų kalno į Jeruzalę, o mokiniai žavisi Jeruzalės šventyklos gražiais akmenimis. Tačiau Jėzus mato didįjį Erodo statytos šventyklos sunaikinimą, kuris įvyko 70 m. po Kr., įžengus romėnų armijai į Jeruzalę. Jėzus pasakoja savo mokiniams apie tai ir apie ateities įvykius, įskaitant ir savo paties sugrįžimą.
Pamąstykite:
Kaip manote, kodėl Jėzus perspėja savo mokinius dėl ateities įvykių? Kokios pagrindinės pamokos tiems, kurie taps įvairių Kristaus išpranašautų įvykių liudytojais?
Malda:
Viešpaties Jėzau, padėk man būti ištikimam mažuose, kasdieniuose gyvenimo dalykuose, tikėjime bei darbuose ir nepasiduoti nepamatuotiems, tuštiems įsivaizdavimams arba melagingoms, spekuliatyvioms interpretacijoms apie ateitį. Tu ištikimiems esi ištikimas, o gailestingiems – gailestingas. Padėk man daryti tai, ką galiu geriausiai.
Amen
***
KETVIRTADIENIS – Pascha ir paskutinioji vakarienė
Skaitiniai: Mat 26, 17–30; Mk 14,12–26; Luke 22, 7–23; Jn 13, 1–30
Aukštutiniame kambaryje Jeruzalėje vyksta paskutinioji Jėzaus vakarienė su savo mokiniais. Jos metu Jėzus nuplovė mokiniams kojas, parodydamas meilės tarnystės pavyzdį ir palikdamas naują įsakymą mylėti vieniems kitus. Vėliau, Paschos vakarienės metu Jis paėmė duoną ir vyno taurę ir davė savo mokiniams valgyti ir visiems gerti iš tos taurės. Suteikdamas naują duonai ir vyno taurei prasmę, Jis įsteigė vadinamą „Viešpaties vakarienę“, sakydamas, „imkite ir valgykite – tai mano kūnas, gerkite iš šios taurės visi – tai mano kraujas praliejamas nuodėmėms atleisti“. Tokiu būdu Jėzus apruošė mokinius savo mirčiai. Sugiedoję giesmę, sutemų metu jie nuėjo į Getsemanės sodą. Ten Jėzus meldėsi agonijoje, žinodamas, kas Jo laukia ir prašydamas Tėvo, kad kančios taurė, jei tik Jo valia, būtų patraukta. Po maldos angelai sustiprino Kristų ir Jis pasiruošė mirčiai.
Pamąstykite:
Koks paskutinės vakarienės fragmentas jums iškalbingiausias šiame laike?..
Pamąstykite, kokia patirtis buvo sunkiausia jūsų gyvenime, kurioje išgyvenote didžiausią agoniją? Kokia didžiausia jūsų baimė? Kaip Kristus yra su mumis mūsų kančiose, agonijose ir baimėse?
Malda:
Dėkoju, Viešpaties, kad nuplaudamas mokiniams kojas, parodei nepamirštamą meilės pavyzdį. Padėk man, kad ir aš galėčiau taip mylėti tuos, kuriems esu pašauktas nuplauti kojas. Mokyk mane meilės tarnystės, meilės kelio, meilės kalbos ir meilės darbų. Neapleisk manęs, kai kenčiu, bijau, ar nerimauju. Visada parodyk kelią, kuriuo galėčiau eiti.
Amen
PENKTADIENIS – Nukryžiavimas
Skaitiniai: Mat 27, 1–66; Mk 15, 1–42 ; Luk 22, 66– sk. 23, 49; Jn 18, 28–sk.19, 37
Getsemanėje Judas pabučiavimu išdavė Jėzų, Jį suėmė kunigų kariai, mokiniai išsisklaidė, Jėzų teisė sinedrione, melagingi liudytojai davė parodymus prieš Jį. Jėzų siuntė pas Erodą, kur Jis patyrė patyčias. Po to Jėzus nusiuntė pas romėnų valdytoją, kunigų ir sukurstyto minios verčiamas Pilotas priėmė mirties nuosprendį Jėzui, o maištininką Barabą paleido žydams švenčių proga. Po nuosprendžio romėnų kariai sumušė, pasityčiojo iš Jėzaus ir privertė Jį nešti savo kryžių į „Kaukuolės vietą“ – Golgotą, kur Jis ir buvo nukryžiuotas kartu su dviem nusikaltėliais.
Pamąstykite:
Kristus savo kančios valandą patiria visas žmonių blogio išraiškas: smurtą, patyčias, melagingą teismą, kankinančią mirties bausmę. Tokiu būdu mūsų ir visos žmonijos nuodėmės krito ant Jo. Tą blogį visi turi savy, net patys geriausi žmonės stovi ant „molinių kojų“, kas rodo, kad lengvai galime palūžti, paslysti. Kaip manote, kas tampa mūsų atspirties tašku kitokiam gyvenimui skleistis?
Malda:
Dieve, aš tikiu, kad Tu siuntei Jėzų į pasaulį iš savo didžios meilės pražuvusiam žmogui. Tikiu, kad Jėzus atidavė save už mano nuodėmes ir kad Tu jį prikėlei Jį iš numirusių. Prašau, atleisk man per Jėzų, kad galėčiau tapti nauju kūriniu. Tegul mano nuodėmės atitolsta nuo manęs, kaip dangus yra toli nuo žemės. Noriu pripažinti Tave savo Viešpačiu ir pasitikėti Tavimi. Trokštu mylėti ir geriau Tave, Tėve, pažinti, per Jėzų Kristų.
Prašau toliau mokyk mane ir padėk man suprasti Tavo žodžius.
Amen
PENKTADIENIO VAKARAS IR ŠEŠTADIENIS – Sabatas, Kristaus palaidojimas
Skaitiniai: Mt 27, 57–66; Mk 15, 42 – 47; Luk 23, 50–56; Jn sk.19, 38–42
Žydų sabatas prasideda penktadienį prieš 18 val., kai saulė nusileidžia. Evangelijos sako, kad Jėzus atidavė dvasią dar neprasidėjus sabatui, o slapti Jėzaus mokiniai ir moterys paėmė Jo kūną nuo kryžiaus prieš sabatą ir paguldė Arimatėjaus turtingame kape. Prasidėjus sabatui visi ilsėjosi nuo savo darbų, o Jėzaus kūnas ilsėjosi kape. Viskas sustojo per sabatą…
Pamąstykime:
Kaip manote, kada patiriame sabatinius sustojimus, pauzes, poilsį? Kuo pasižymi sabatas? Išvardinkite kelias sabato savybes, arba savybes iš teksto, kurios jums atrodo aktualios šiame laike. Kaip vertinate šį pandemijos laikotarpį ir karantiną savo gyvenime?
Malda:
Viešpatie, Tu esi mano sielos sabatas. Leisk prisiminti, kad kova ir ramybėje slypi mano dvasioje, o ne išorėje.
Leisk man kasdien atlikus darbus, rasti ramybę, o jei mane apimtų nevilties laikas, te nepamiršiu stiprybės guodusios mane kitų sielvartų metu.
Te prisiminsiu giedras dienas, kada žingsniavau per tylias vaikystės kalvas arba svajojau ant ramios upės kranto, kai manyje švytėjo šviesa, o aš savo jaunystės Dievui pažadėjau šėlstant besikeičiančių metų audroms neprarasti drąsos.
Amen (Pagal Max Ehrmann eilėraštį „Malda“)
VELYKŲ SEKMADIENIS – PRISIKĖLIMO RYTAS
Skaitiniai: Mat 28, 1–13; Mk 16, 1–20; Luk 24, 1–49; Jn 20, 1–31
Pasibaigus sabatui, anksti ryte moterys nuėjo prie kapo, kur buvo palaidotas Jėzaus kūnas. Nustebo, pamačiusios, kad akmuo nuristas nuo angos. Įėjusios į kapo rūsį pamatė angelą, kuris joms pranešė, kad Jėzus gyvas. Prisikėlęs Kristus pirmiausiai pasirodė Marijai Magdalietei sode, kai ji ieškojo Jo kūno prie kapo. Po to dviem mokiniams einantiems į Emausą, o vėliau ir kitiems apaštalams bei mokiniams. Jėzus keturiasdešimt dienų pateikė įrodymus savo mokiniams, kad yra gyvas, mokė juos ir davė nurodymų sulaukti Šventosios Dvasios, kad taptų Jo liudytojais visoms tautoms, iki pasaulio pakraščių.
Pamąstykime:
Šią Velykų dieną pamąstykime apie tai, kaip Dievas bloga paverčia gėriu, gėdą – išteisinimu, o mirtį – gyvenimu. Ar kada nors jautėtės tuščias, kaip moterys prie tuščio kapo, o po to patyrėte netikėtai nuostabų sprendimą. Kas tai buvo, kokie jausmai jus aplankė?
Prisiminkite savo pirmąjį susitikimą su gyvuoju Dievu, kaip Marija Magdalietė susitiko Jėzų sode. Kuo jis buvo ypatingas? Kokia buvo duota Viešpaties misija jums, kuri ir dabar yra svarbi jūsų gyvenime? Aptarkite tai su savo draugu.
Malda:
Viešpatie Jėzau, Tu esi gyvasis Dievas, pašaukęs mane sekti Tavimi ir vykdyti Tavo valią. Ačiū, kad apreiškei save man ir išgelbėjai iš pražūties. Tegul Tavo Dvasia įgalina mane gyventi naujai ir tarnauti naujai.
Amen
Tėve mūsų, kuris esi danguje.
Teesie šventas Tavo vardas.
Teateinie Tavo karalystė,
Tebūnie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.
Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
Ir atleisk mums mūsų kaltes,
Kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.
Ir neleisk mūsų gundyti,
Bet gelbėk mus nuo pikto.
Nes Tavo yra karalystė, galybė ir garbė.
Amen
Paruošė pastorė Anželika
