SU VASARIO 16 – ĄJA – Lietuvos valstybės atkūrimo diena!
Ši mūsų tautos diena yra viena iš pagrindinių, nešančiųjų ir laikančiųjų valstybės statinio kolonų.
Šiandien, kaip niekada savo valstybės istorijoje, esame pažengę, laisvi, sukūrę daug intelektualinio, dvasinio, kultūrinio ir materialaus kapitalo. Tačiau pradžia 1918 m. buvo sunki ir labai kukli, primenanti tą mažą pradžią iš Jėzaus palyginimo apie pasodintą garstyčios grūdelį – svajonę, troškimą, siekį, kuris mažiausias iš sėklų, bet iš jo išauga medis, kurio paunksmėje paukščiai veja lizdus.
Izidorius Tamošaitis (1889 08 12 – 1943 02 06) – atkurtos Lietuvos filosofas, katalikų kunigas ir aktyvus visuomenės veikėjas prisimena mūsų valstybingumo itin kuklią pradžią. „Mūsų valstybinio gyvenimo pradžia buvo labai ir labai kukli. Kukliai atgiję, kukliai augome, kukliai brendome, kukliai tvirtėjome. Nebuvo tuomet net didžiulio Lietuvos Banko pastato. Jaunam biudžetui anuomet, neteko laimės patekti į seimą: tuomet jis buvo kukliai sumetamas ir tiek pat kukliai nužymimas. Visi finansai buvo laikomi po lova čemodane ir lengvai perkeliami iš vienos vietos į kitą, pagal reikalą… > Karo audrose atgijome naujam nepriklausomam politiniam, arba valstybiniam gyvenimui. Karo ir socialinių bei politinių revoliucijų vėtroms siaučiant, pradėjome žengti pirmuosius naujai atgimusio valstybinio gyvenimo žingsnius.“ (Iz. Tamošiūnas, „Tautos vienybės keliais“, iš knygos „Lietuva 1918 – 1923 m.“, Kaunas „Šviesa“, 1990).
Šiandien, kai valstybė turi visus valstybinius Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros, Bankų įspūdingos architektūros pastatus, tiesiog neįtikėtinai skamba tokia kukli mūsų valstybės pradžia, labiau primenanti bet kokios naujos bendruomenės kūrimosi pradžią. Pasirodo, po didžių karo, revoliucijų chaosų, daugelio užsimezgančių visuomenių pradžios būna menkos bei gležnos. Bet jei laisvos tautos žmonės sutaria uoliai dirbti, neribojant kūrybiškumo kurti ir puoselėjant vertybinį dvasingumą, kuris yra kiekvienos tautos šerdimi, neišvengiamai auga, stiprėja visas valstybės statinys,.. kuriame šiandien gyvename mes ir, kurį visi toliau statome.
Su Vasario 16-ąja – mūsų atkurtos valstybės kuklia pradžia, kuri išbandyta okupacijos, galiausiai išaugo į demokratinės valstybės statinį!
Pastorė Anželika Krikštaponienė
